1 Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui:

2 "Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.

3 Tu įmetei mane į gelmę, į jūrų širdį. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane.

4 Tada galvojau: ‘Esu atstumtas nuo Tavęs, nebepamatysiu Tavo šventyklos!’

5 Vandenys apsupo mane ir grėsė mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vyniojosi apie mano galvą.

6 Aš nugrimzdau į jūros gelmes, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gelmės.

7 Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje.

8 Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia savo Gailestingąjį.

9 Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau­ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!"

10 Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto.

1 Então orou Jonas a Jeová seu Deus lá do ventre do peixe.

2 Ele disse: Da minha aflição clamei a Jeová, E ele me respondeu; Do ventre do Cheol gritei, E tu ouviste a minha voz.

3 Pois me lançaste no profundo, no coração dos mares, E a corrente das águas me cercou; Todas as tuas ondas e as tuas vagas passaram por cima de mim.

4 Eu disse: Lançado estou de diante dos teus olhos; Todavia tornarei a olhar para o teu santo templo.

5 As águas me cercaram até a alma; O abismo me rodeou: A alga se pegava à minha cabeça.

6 Desci até os fundamentos dos montes; A terra me encerrou para sempre com os seus ferrolhos; Contudo tu, Jeová meu Deus, fizeste subir da cova a minha vida.

7 Quando dentro de mim desfalecia a minha alma, lembrei-me de Jeová; E entrou a ti a minha oração, no teu santo templo.

8 Os que observam vaidades mentirosas, Abandonam aquele que lhes é misericordioso.

9 Eu, porém, te oferecerei sacrifícios com a voz de ação de graças; Pagarei o que votei. A Jeová pertence a salvação.

10 Jeová falou ao peixe, e o peixe vomitou a Jonas na terra.