1 Viešpats tarė Jonai antrą kartą:

2 "Eik į Ninevę, didį miestą, ir skelbk jiems, ką tau liepiau".

3 Jona pakluso Viešpaties žodžiui ir ėjo į Ninevę, kuri buvo labai didelis miestas­reikėjo trijų dienų jį pereiti.

4 Jona ėjo per miestą vieną dieną. Jis skelbė: "Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta".

5 Ninevės žmonės patikėjo Dievu ir paskelbė pasninką ir nuo mažiausio iki didžiausio apsisiautė ašutinėmis.

6 Kai ta žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo drabužius, apsisiautė ašutine ir atsisėdo pelenuose.

7 Ir jis išleido Ninevėje tokį įsakymą: "Karalius ir jo didžiūnai skelbia: žmonės ir gyvuliai, galvijai ir avys privalo pasninkauti. Teneragauja jie nei maisto, nei vandens.

8 Žmonės ir gyvuliai turi apsidengti ašutinėmis ir garsiai šauktis Dievo, atsisakyti piktų kelių ir smurto.

9 Kas žino, gal Dievas pasigailės mūsų, atsileis Jo rūstybė ir mes nepražūsime?"

10 Dievas, pamatęs, kad jie atsisakė savo piktų kelių, gailėjosi jų ir neįvykdė to, ką buvo jiems sakęs.

1 Pela segunda vez veio a palavra de Jeová a Jonas, dizendo:

2 Levanta-te, vai à grande cidade de Nínive, e faze-lhe a pregação que eu te ordeno.

3 Levantou-se, pois, Jonas e foi a Nínive, conforme a palavra de Jeová. Ora Nínive era uma cidade em extremo grande, de três dias de jornada.

4 Jonas começou a entrar na cidade, fazendo a jornada dum dia, e clamou e disse: Ainda quarenta dias, e Nínive será subvertida.

5 Os homens de Nínive creram em Deus; proclamaram um jejum, e vestiram-se de saco, desde o maior até o menor deles.

6 Chegou a nova ao rei de Nínive; ele se levantou do seu trono, se despiu do seu manto, e, cobrindo-se de saco, se assentou sobre a cinza.

7 Ele fez apregoar e publicou em Nínive pelo decreto do rei e dos seus nobres, o que se segue: Não provem coisa alguma nem homens nem animais, nem bois nem ovelhas; não comam, nem bebam água;

8 mas sejam cobertos de saco, tanto homens como animais, e clamem fortemente a Deus; sim convertam-se cada um do seu mau caminho, e da violência que se acha nas suas mãos.

9 Quem sabe se voltará Deus e se arrependerá, e se apartará do furor da sua ira, para que não pereçamos?

10 Viu Deus o que fizeram, como se converteram de seu mau caminho; Deus arrependeu-se do mal que tinha dito lhes faria, e não o fez.