1 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.

2 Artėjo žydų Palapinių šventė.

3 Jo broliai Jam kalbėjo: "Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.

4 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui".

5 (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)

6 Jėzus jiems atsakė: "Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.

7 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

8 Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo".

9 Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.

10 Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

11 Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: "O kur Tas?"

12 Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: "Jis geras!" Kiti neigė: "Visai ne. Jis tik klaidina žmones".

13 Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.

14 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

15 Žydai stebėjosi ir sakė: "Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?"

16 Jėzus jiems atsakė: "Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.

17 Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

18 Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės".

19 "Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?"

20 Žmonės atsiliepė: "Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?"

21 Jėzus jiems atsakė: "Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

22 Mozė jums davė apipjaustymą,­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,­ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.

23 Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?

24 Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai".

25 Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: "Ar tik ne šitą nori nužudyti?

26 Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?

27 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis".

28 Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: "Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.

29 Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė".

30 Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

31 Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: "Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?"

32 Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

33 Tuomet Jėzus jiems pasakė: "Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.

34 Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti".

35 Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: "Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?

36 Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?"

37 Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: "Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

38 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės".

39 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

40 Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: "Jis iš tiesų pranašas!"

41 Kiti tvirtino: "Jis Kristus!" Dar kiti prieštaravo: "Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?

42 Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?"

43 Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.

44 Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.

45 Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: "Kodėl Jo neatvedėte?"

46 Sargybiniai atsakė: "Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!"

47 Fariziejai atsakė: "Gal ir jūs jau suvedžioti?

48 Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

49 O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta".

50 Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:

51 "Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?"

52 Jie jam tarė: "Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos".

53 Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.

1 Depois disto andava Jesus pela Galiléia; porque não queria andar pela Judéia, visto que os judeus procuravam tirar-lhe a vida.

2 Ora a festa dos judeus, que é a dos tabernáculos, estava próxima.

3 Disseram-lhe, então, seus irmãos: Sai daqui e vai para a Judéia, a fim de que também teus discípulos vejam as obras que fazes;

4 porque ninguém faz coisa alguma em oculto, quando procura ser conhecido. Já que fazes estas coisas, manifesta-te ao mundo.

5 Pois nem seus irmãos criam nele.

6 Disse-lhes Jesus: O meu tempo ainda não é chegado, mas o vosso tempo está sempre presente.

7 O mundo não vos pode odiar; mas a mim odeia, porque eu dou dele testemunho, que as suas obras são más.

8 Subi vós à festa; eu não subo ainda a esta festa, porque o meu tempo não está ainda cumprido.

9 Tendo-lhes dito isto, ficou na Galiléia.

10 Mas quando seus irmãos já tinham ido à festa, então foi ele também, não publicamente, mas como em secreto.

11 Procurando-o, então, os judeus na festa, perguntavam: Onde está ele?

12 Era grande a murmuração que dele se fazia entre as multidões. Uns diziam: Ele é bom; outros: Não é, antes desencaminha o povo.

13 Entretanto ninguém falava dele abertamente por medo dos judeus.

14 Estando a festa já em meio, subiu Jesus ao templo e pôs-se a ensinar.

15 Maravilharam-se, então, os judeus, dizendo: Como sabe este letras, sem ter estudado?

16 Jesus respondeu-lhes: O meu ensino não é meu, mas daquele que me enviou.

17 Se alguém quiser fazer a vontade de Deus, há de saber se o ensino é dele, ou se eu falo por mim mesmo.

18 Quem fala por si mesmo, busca a sua própria glória; mas quem busca a glória daquele que o enviou, esse é verdadeiro e não há nele injustiça.

19 Não vos deu Moisés a Lei? no entanto nenhum de vós a cumpre. Por que procurais tirar-me a vida?

20 Respondeu o povo: Estás endemoninhado, quem procura tirar-te a vida?

21 Replicou-lhes Jesus: Uma só obra fiz, e todos vós vos maravilhais.

22 Moisés vos deu a circuncisão (se bem que ela não venha de Moisés, mas dos patriarcas), e no sábado circuncidais um homem.

23 Pois bem, se um homem recebe a circuncisão no sábado para não violar a Lei de Moisés, como ficais indignados comigo, porque eu no sábado tornei um homem inteiramente são?

24 Não julgueis pela aparência, mas julgai segundo a reta justiça.

25 Diziam alguns de Jerusalém: Não é este aquele a quem procuram tirar a vida?

26 Eis que ele fala abertamente, e nada lhe dizem. Será possível que as autoridades tenham realmente reconhecido que este homem é o Cristo?

27 Nós, todavia, sabemos donde este é; mas quando vier o Cristo, ninguém saberá donde ele é.

28 Então Jesus levantou a voz no templo, ensinando e dizendo: Vós não somente me conheceis, mas também sabeis donde eu sou; e eu não vim de mim mesmo, mas é verdadeiro aquele que me enviou, a quem vós não conheceis.

29 Eu o conheço, porque venho dele, e ele me enviou.

30 Procuravam, então, prendê-lo; mas ninguém pôs as mãos nele, porque ainda não era chegada a sua hora.

31 Mas muitos do povo creram nele, e diziam: Quando o Cristo vier, fará mais milagres do que este homem tem feito?

32 Os fariseus ouviram murmurar a multidão estas coisas a respeito dele, e os principais sacerdotes e os fariseus mandaram os oficiais de justiça para o prender.

33 Mas disse Jesus: Ainda por um pouco de tempo estou convosco, depois vou para aquele que me enviou.

34 Procurar-me-eis, e não me achareis; e onde eu estiver, vós não podeis ir.

35 Perguntaram, pois, os judeus entre si: Onde irá este que não o acharemos? acaso irá à Dispersão entre os gregos e ensinará os gregos?

36 Que palavras são estas que ele disse: Procurar-me-eis, e não me achareis; e onde eu estiver, vós não podeis ir?

37 No último, no grande dia da festa, levantou-se Jesus e exclamou: Se alguém tiver sede, venha a mim e beba.

38 Quem crê em mim, como disse a Escritura, do seu interior manarão rios de água viva.

39 Disse isto a respeito do Espírito que iam receber os que nele criam; pois o Espírito ainda não fora dado, porque Jesus não havia sido ainda glorificado.

40 Então alguns dentre o povo que tinham ouvido estas palavras, diziam: Este homem é realmente o profeta;

41 outros: Este é o Cristo; outros, porém, perguntavam: Pois da Galiléia é que vem o Cristo?

42 Não declarou a Escritura que o Cristo vem da descendência de Davi e da aldeia de Belém donde era Davi?

43 Assim houve uma dissensão entre o povo por causa dele;

44 alguns queriam prendê-lo, mas ninguém lhe pôs as mãos.

45 Voltaram, então, os oficiais de justiça aos principais sacerdotes e fariseus, e estes lhes perguntaram: Por que não o trouxestes?

46 Responderam os oficiais: Nunca homem algum falou como este homem.

47 Replicaram-lhes os fariseus: Estais vós também iludidos?

48 Porventura creu nele alguma das autoridades, ou alguns dos fariseus?

49 Mas este povo que não entende a Lei é amaldiçoado.

50 Nicodemos, um deles, que antes fora ter com Jesus, perguntou-lhes:

51 Porventura julga a nossa lei a alguém sem primeiro ouvi-lo e saber o que ele faz?

52 Eles lhe responderam: És tu também da Galiléia? Examina e vê que da Galiléia não se levanta profeta.

53 Cada um foi para sua casa;