1 Izmaelis, sūnus Netanijo, sūnaus Elišamos, iš karališkos giminės, karaliaus kunigaikštis, septintą mėnesį atėjo su dešimčia vyrų pas Gedoliją, Ahikamo sūnų, į Micpą. Jiems kartu Micpoje valgant,

2 pakilo Izmaelis, Netanijo sūnus, ir dešimt su juo buvusių vyrų ir nužudė kardu Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju.

3 Izmaelis nužudė taip pat visus su Gedoliju buvusius žydus ir chaldėjų karius.

4 Kitą dieną, Gedolijui žuvus, dar niekam nežinant apie tai,

5 atėjo aštuoniasdešimt vyrų iš Sichemo, Šilojo ir Samarijos. Jų barzdos buvo nuskustos, drabužiai perplėšti ir oda suraižyta. Jie atsinešė aukų bei smilkalų aukoti Viešpaties namuose.

6 Izmaelis, Netanijo sūnus, išėjo iš Micpos jų pasitikti. Eidamas jis verkė ir, juos sutikęs, sakė: "Ateikite pas Gedoliją, Ahikamo sūnų".

7 Jiems įėjus į miestą, Izmaelis, Netanijo sūnus, ir jo vyrai nužudė juos ir sumetė į duobę.

8 Dešimt atėjusių vyrų sakė Izmaeliui: "Nežudyk mūsų, mes turime laukuose paslėpę kviečių, miežių, aliejaus ir medaus atsargų". Izmaelis nenužudė jų kartu su kitais.

9 Duobė, į kurią Izmaelis sumetė nužudytųjų lavonus, buvo karaliaus Asos padaryta, kai jis išsigando Izraelio karaliaus Bašos. Izmaelis, Netanijo sūnus, pripildė ją užmuštųjų.

10 Jis tautos likutį, kuris buvo Micpoje, padarė belaisvius. Karaliaus dukteris ir visus Micpos žmones, kuriuos Naebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo pavedęs Gedolijui, Ahikamo sūnui, Izmaelis, Netanijo sūnus, suėmė ir vedėsi į amonitų kraštą.

11 Kai Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai išgirdo apie tai, ką Izmaelis, Netanijo sūnus, padarė,

12 surinko visus savo vyrus ir išėjo kovoti prieš Izmaelį, Netanijo sūnų. Jie užtiko jį prie didelių vandenų Gibeone.

13 Kai su Izmaeliu esantys žmonės pamatė Johananą, Kareacho sūnų, ir visus karo vadus su juo, nudžiugo.

14 Visi žmonės, kuriuos Izmaelis išvedė kaip belaisvius iš Micpos, atsisuko ir nuėjo pas Johananą, Kareacho sūnų.

15 Bet Izmaelis, Netanijo sūnus, paspruko su aštuoniais vyrais ir pabėgo pas amonitus.

16 Tada Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai, esantys su juo, ėmė tautos likutį, kurį Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudęs Gedoliją, Ahikamo sūnų, išvedė iš Micpos, ir sugrąžino iš Gibeono vyrus, moteris, vaikus ir eunuchus.

17 Keliaudami jie apsistojo Kimhame, prie Betliejaus. Jie norėjo pabėgti į Egiptą,

18 nes bijojo chaldėjų, kadangi Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudė Gedoliją, Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju.

1 Ora no sétimo mês Ismael, filho de Netanias, filho de Elisama, de linhagem real, e um dos magnatas do rei, e dez homens com ele, veio a Gedalias, filho de Aicão, a Mispa; e comeram pão juntos ali em Mispa.

2 Levantaram-se Ismael, filho de Netanias, e os dez homens que com ele estavam, e feriram à espada a Gedalias, filho de Aicão, filho de Safã, matando assim aquele que o rei de Babilônia havia posto por governador sobre a terra.

3 Matou também Ismael a todos os judeus que estavam com Gedalias em Mispa, e aos caldeus que foram achados ali, a saber, aos homens de guerra.

4 Ao outro dia depois que matara a Gedalias, não sabendo ainda ninguém,

5 vieram de Siquém, de Silo e de Samaria uns homens, ao todo oitenta com as barbas rapadas, e os vestidos rasgados, e as carnes cortadas, trazendo nas mãos oblações e incenso, para os levarem à casa de Jeová.

6 Saiu de Mispa a recebê-los Ismael, filho de Netanias, indo andando e chorando; e ao encontrá-los, disse-lhes: Vinde a Gedalias, filho de Aicão.

7 Quando chegaram ao meio da cidade, Ismael, filho de Netanias, ele e os homens que estavam com ele, mataram-nos, e lançaram-nos no meio do poço.

8 Mas entre eles acharam-se dez homens que disseram a Ismael: Não nos mates, porque temos escondidos no campo depósitos de trigo, e de cevada, e de azeite, e de mel. Assim os deixou, e não os matou entre seus irmãos.

9 Ora o poço em que lançou Ismael todos os cadáveres dos homens que matara ao lado de Gedalias (era este poço o que fizera o rei Asa por causa de Baasa, rei de Israel), a este encheu de mortos Ismael, filho de Netanias.

10 Ismael levou cativo todo o resto do povo que estava em Mispa, a saber, as filhas do rei e todo o povo que havia ficado em Mispa, os quais Nebuzaradã, capitão da guarda, tinha entregado a Gedalias, filho de Aicão; levou-os cativos Ismael, filho de Netanias, e foi-se para passar aos filhos de Amom.

11 Ouvindo, porém, Joanã, filho de Careá, e todos os capitães que estavam com ele, todo o mal que havia feito Ismael, filho de Netanias,

12 tomaram todos os homens e foram a pelejar contra Ismael, filho de Netanias, e acharam-no junto às grandes águas que há em Gibeom.

13 Ora todo o povo que estava com Ismael, se alegrou quando viu a Joanã, filho de Careá, e a todos os capitães das forças que estavam com ele.

14 Assim todo o povo que Ismael levara cativo de Mispa deu volta, e tornou e foi a Joanã, filho de Careá.

15 Ismael, filho de Netanias, porém, escapou de Joanã com oito homens, e foi-se aos filhos de Amom.

16 Joanã, filho de Careá, com todos os capitães das forças que estavam com ele, tomou de Mispa todo o resto do povo, os homens de guerra, e as mulheres, e os meninos, e os eunucos, que ele havia feito voltar de Gibeom, e que havia recobrado de Ismael, filho de Netanias, depois de ter este matado a Gedalias, filho de Aicão.

17 Foram-se então e estiveram de passagem em Gerute-Quimã, que está ao pé de Belém, com o intuito de entrarem no Egito por causa dos caldeus;

18 pois tinham medo deles, porque Ismael, filho de Netanias, tinha matado a Gedalias, filho de Aicão, a quem o rei de Babilônia pusera por governador sobre a terra.