1 Efraimai susirinko, atėjo į Cafoną ir tarė Jeftei: "Kodėl, eidamas į karą prieš amonitus, nepakvietei mūsų? Mes sudeginsime tavo namus ir tave".

2 Jeftė jiems atsakė: "Aš ir mano žmonės smarkiai susikivirčijome su amonitais. Aš jus šaukiau, bet jūs nepadėjote.

3 Matydamas, kad jūs nepadedate, aš stačiau savo gyvybę į pavojų ir ėjau prieš amonitus. Viešpats atidavė juos į mano rankas. Kodėl šiandien atėjote kariauti prieš mane?"

4 Jeftė, surinkęs visus Gileado vyrus, kariavo su Efraimu ir jį nugalėjo. Mat efraimai sakė gileadiečiams: "Jūs esate pabėgėliai iš Efraimo ir gyvenate tarp Efraimo ir Manaso".

5 Gileadiečiai užėmė Jordano brastas, vedančias į Efraimą. Kai efraimas bėglys prašydavo praleisti, gileadiečiai jį klausdavo: "Ar tu esi efraimas?" Jam atsakius: "Ne!",

6 jie liepdavo ištarti "šibolet!" Jis atsakydavo "sibolet", nes negalėdavo teisingai ištarti. Tada jie nužudydavo jį prie Jordano brastų. Taip tuo metu žuvo keturiasdešimt du tūkstančiai efraimų.

7 Jeftė teisė Izraelį šešerius metus. Po to gileadietis Jeftė mirė ir buvo palaidotas viename Gileado mieste.

8 Po jo Izraelį teisė Ibcanas iš Betliejaus.

9 Jis turėjo trisdešimt sūnų ir trisdešimt dukterų. Savo dukteris jis išleido svetur, o jo sūnūs parvedė trisdešimt mergaičių iš kitų kraštų. Jis teisė Izraelį septynerius metus.

10 Po to Ibcanas mirė ir buvo palaidotas Betliejuje.

11 Po jo dešimt metų Izraelį teisė Elonas iš Zabulono giminės.

12 Elonui mirus, jis buvo palaidotas Ajalone, Zabulono krašte.

13 Po jo Izraelį teisė Hilelio sūnus Abdonas iš Piratono.

14 Jis turėjo keturiasdešimt sūnų ir trisdešimt sūnėnų, jodinėjusių ant septyniasdešimties asilų. Jis teisė Izraelį aštuonerius metus.

15 Hilelio sūnui Abdonui mirus, jis buvo palaidotas Piratone, Efraimo krašte, amalekiečių kalnyne.

1 Então se congregaram os homens de Efraim e passando até Zafom, disseram a Jefté: Porque passaste a pelejar contra os filhos de Amom, e não nos chamaste para irmos contigo? por isso queimaremos a fogo a tua casa contigo.

2 Respondeu-lhes Jefté: Eu e o meu povo tivemos uma grande contenda com os filhos de Amom; chamei-vos, porém não me livraveis da sua mão.

3 Quando vi que não me livrastes, arrisquei a vida, passei contra os filhos de Amom, e Jeová mos entregou nas mãos: porque subistes contra mim hoje, para me fazerdes guerra?

4 Assim reuniu Jefté todos os homens de Gileade, e pelejou contra Efraim, que foi ferido pelos de Gileade, porque este dissera: Sois fugitivos de Efraim, vós gileaditas, que morais no meio de Efraim e no meio de Manassés.

5 Os gileaditas apoderaram-se dos vaus do Jordão contra os efraimitas; quando algum dos fugitivos de Efraim dizia: Deixai-me passar, perguntavam-lhe os homens de Gileade: És tu efraimita? Se ele respondia: Não;

6 replicavam-lhe eles: Dize Cibolete. Se ele dizia Sibolete, não conseguindo pronunciar bem, pegavam dele, e o degolavam aos vaus do Jordão. De Efraim caíram naquele tempo quarenta e dois mil homens.

7 Jefté julgou a Israel seis anos. Morreu Jefté gileadita, e foi sepultado numa das cidades de Gileade.

8 Depois dele Ibsã de Betlém julgou Israel.

9 Tinha trinta filhos, e trinta filhas que casou fora, e de fora trouxe trinta mulheres para seus filhos. Julgou a Israel sete anos.

10 Morreu Ibsã, e foi sepultado em Betlém.

11 Sucedeu-lhe Elom, zebulonita, que julgou a Israel dez anos.

12 Morreu, e foi sepultado em Aijalom na terra de Zebulom.

13 Depois dele Abdom, filho de Hilel, piratonita, julgou a Israel.

14 Tinha quarenta filhos e trinta netos que montavam em setenta jumentos. Julgou a Israel oito anos.

15 Morreu Abdom, filho de Hilel, piratonita, e foi sepultado em Piratom, na terra de Efraim, na região montanhosa dos amalequitas.