1 Efraimo aukštumose gyveno vyras, vardu Mikajas.
2 Jis tarė savo motinai: "Tu prakeikei tą, kuris paėmė iš tavęs tūkstantį šimtą sidabrinių. Tie pinigai yra pas mane. Aš juos paėmiau". Jo motina tarė: "Viešpats telaimina tave, mano sūnau".
3 Kai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių, motina tarė: "Aš visus tuos pinigus pašvenčiau Viešpačiui, kad mano sūnus, ėmęs juos iš mano rankos, padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Todėl dabar aš atiduosiu juos tau".
4 Bet jis sugrąžino pinigus motinai. Ji paėmė du šimtus sidabrinių ir atidavė auksakaliui, kad iš jų padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Juos pastatė Mikajo namuose.
5 Mikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu.
6 Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.
7 Judo Betliejuje buvo jaunas levitas, kuris ten gyveno.
8 Palikęs Judo Betliejų, jis ieškojo kitos vietos, tinkamos apsigyventi. Keliaudamas jis atėjo pas Mikają, kuris gyveno Efraimo aukštumose.
9 Mikajas jo klausė: "Iš kur tu?" Tas atsakė: "Aš esu levitas iš Judo Betliejaus ir ieškau vietos apsigyventi".
10 Mikajas jam atsakė: "Pasilik pas mane ir būk man tėvu ir kunigu. Aš tau duosiu metams dešimt sidabrinių, drabužius ir visą išlaikymą".
11 Levitas sutiko apsigyventi pas jį. Jaunuolis buvo jam kaip sūnus.
12 Mikajas paskyrė levitą kunigu, ir jaunuolis gyveno jo namuose.
13 Mikajas sakė: "Dabar žinau, kad Viešpats darys man gera, nes turiu levitą kunigu".
1 Havia um homem da região montanhosa de Efraim, cujo nome era Mica.
2 Ele disse a sua mãe: Os mil e cem siclos de prata que te foram tirados, por cuja causa praguejaste, e de que também falaste a mim, eis que está no meu poder; eu a tomei. Respondeu-lhe sua mãe: Bendito de Jeová seja meu filho!
3 Restituiu os mil e cem siclos de prata a sua mãe, que disse: Da minha mão solenemente dedico a prata a Jeová a favor de meu filho, para fazer uma imagem de escultura e de fundição: agora ta darei de novo.
4 Quando ele restituiu a prata a sua mãe, tomou ela duzentos siclos de prata, e deu-os ao ourives, o qual fez uma imagem de escultura e de fundição. A imagem ficou em casa de Mica,
5 que tinha uma capelinha de deuses; fez um efode e terafins, e consagrou a um de seus filhos, o qual lhe serviu de sacerdote.
6 Naqueles dias não havia rei em Israel; cada qual fazia o que bem lhe parecia.
7 Havia um mancebo, vindo de Belém-Judá, da família de Judá, que era levita, e habitava ali.
8 O homem partiu da cidade de Belém-Judá para ficar onde quer que achasse colocação. Seguindo o seu caminho, chegou à região montanhosa de Efraim, à casa de Mica.
9 Perguntou-lhe Mica: Donde vens? Respondeu-lhe ele: Sou levita de Belém-Judá, e vou ficar onde quer que ache colocação.
10 Disse-lhe Mica: Fica comigo, e serve-me de pai e de sacerdote, dar-te-ei cada ano dez siclos de prata, o vestuário, e o sustento. Assim o mancebo levita entrou,
11 e, concordando em ficar com o homem, foi-lhe como um de seus filhos.
12 Mica consagrou ao mancebo levita, que lhe serviu de sacerdote, e ficou em sua casa.
13 Então disse Mica: Agora sei que Jeová me fará o bem, visto que tenho um levita por sacerdote.