1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!

3 Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!

4 Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?

5 Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.

6 Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.

7 Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.

8 Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.

9 Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.

10 Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.

11 Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.

12 Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.

13 Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.

14 Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?"

1 Então respondeu Jó:

2 Como sabes ajudar ao que não tem poder! Como prestar socorro ao braço que não tem força!

3 Que bons conselhos dás ao que não tem sabedoria, E em quão grande cópia revelas o verdadeiro conhecimento!

4 A quem diriges palavras? E de quem é o espírito que fala em ti?

5 Tremem debaixo das águas Os manes e os que ali habitam.

6 O Cheol está nu diante dele, E Abadom não tem o que lhe cubra.

7 Ele estende o norte sobre o vácuo, E suspende a terra sobre o nada.

8 Encerra as águas nas suas nuvens grossas, E com elas não se rasga a nuvem.

9 Encobre a face do seu trono, E sobre ele estende a sua nuvem.

10 Descreve um limite circular sobre a superfície das águas, Onde a luz e as trevas se confinam.

11 As colunas do céu tremem E se espantam das suas ameaças.

12 Com o seu poder agita o mar, E pelo seu entendimento traspassa a Raabe.

13 Pelo seu sopro os céus são embelezados, A sua mão fere a serpente veloz.

14 Eis que estas cousas são somente as bordas dos seus caminhos; Quão pequeno é o sussurro que dele ouvimos! Porém o trovão dos seus grandes feitos, quem o poderá entender?