1 Elihuvas kalbėjo toliau:

2 "Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą.

3 Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.

4 Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.

5 Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.

6 Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.

7 Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.

8 Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis,

9 tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.

10 Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.

11 Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.

12 Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.

13 Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.

14 Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.

15 Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.

16 Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.

17 Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.

18 Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.

19 Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.

20 Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.

21 Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.

22 Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?

23 Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?

24 Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.

25 Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.

26 Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.

27 Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų,

28 kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.

29 Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?

30 Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.

31 Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.

32 Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.

33 Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta".

1 Prosseguiu ainda Eliú:

2 Espera-me um pouco, e te mostrarei, Porque ainda tenho alguma cousa a dizer a favor de Deus.

3 De longe trarei o meu conhecimento, E ao meu Criador atribuirei a justiça.

4 Pois, na verdade, as minhas palavras não são falsas: Está contigo um que tem perfeito conhecimento.

5 Eis que Deus é grande, e não despreza a ninguém: É grande no poder do entendimento.

6 Ele não preserva a vida do iníquo, Mas faz justiça aos aflitos.

7 Dos justos não aparta os seus olhos; Mas juntamente com os reis sobre o trono Fá-los sentar para sempre, e são exaltados.

8 Se estiverem presos em grilhões, E atados com as cordas da aflição,

9 Ele lhes faz ver as suas obras, As suas transgressões e que se têm portado com soberba.

10 Abre-lhes também o ouvido para receberem a instrução, E ordena que se tornem da iniqüidade.

11 Se o ouvirem e o servirem, Passarão os seus dias em prosperidade, E os seus anos em prazeres.

12 Mas se não ouvirem, perecerão à espada, E morrerão na sua cegueira.

13 Porém os ímpios de coração se entregam à colera; Não clamam a Deus por socorro, quando os põe em grilhões.

14 Perdem a vida na sua mocidade, E morrem como os sodomitas.

15 Ele livra o aflito por meio da sua aflição, E na opressão lhe abre o ouvido.

16 Na verdade te haveria tirado da angústia Para um lugar espaçoso, onde não há estreiteza; E as iguarias da sua mesa seriam cheias de gordura.

17 Mas estás de completo acordo com o juízo do iníquo: O juízo e a justiça tomarão conta de ti.

18 Não permitas, pois, que a ira te induza a escarnecer; Nem te desvie a grandeza do resgate.

19 Bastarão, porventura, as tuas riquezas, para que não estejas em aperto, Ou todas as forças da tua fortaleza?

20 Não suspires pela noite, Em que povos são cortados do seu lugar.

21 Guarda, não declines para a iniqüidade, Pois isso escolhes antes que a aflição.

22 Eis que Deus em seu poder procede com alteza; Quem ensina como ele?

23 Quem lhe prescreveu o seu caminho? Ou quem poderá dizer: Praticaste a injustiça?

24 Lembra-te de magnificares as suas obras, De que têm cantado os homens.

25 Todos os homens têm olhado para elas; O homem as comtempla de longe.

26 Eis que Deus é grande, e não o conhecemos; O número dos seus anos não se pode esquadrinhar.

27 Pois suga as gotas de água, Que do seu vapor se tornam em chuva,

28 A qual as nuvens derramam E fazem cair abundantemente sobre o homem.

29 Também pode alguém, porventura, entender o expandir das nuvens, Os trovões do seu pavilhão?

30 Eis que ao redor de si estende a sua luz, E cobre o fundo do mar.

31 Pois por estas cousas julga o povo; Ele dá alimento em abundância.

32 Cobre as mãos com o relâmpago, E dá-lhe ordem contra o agressor.

33 O fragor da tempestade dá notícias a respeito dele, Também o gado o faz a respeito do temporal que vem subindo.