1 "Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
2 Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
3 Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
4 Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
5 Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
6 Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
7 Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
8 Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
9 Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
10 Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
11 Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
12 Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
13 Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
14 Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
15 Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
16 Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
17 Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
18 Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
19 Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
20 Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
21 Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
22 Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
23 Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
24 Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
25 Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
26 Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
27 Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
28 Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
29 Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
30 Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
31 Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
32 Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
33 Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
34 Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų".
1 Poderás tirar com anzol o leviatã? Ou apertar-lhe a língua com uma corda?
2 Poderás meter-lhe uma corda de junco no nariz? Ou furar-lhe a queixada com uma cavilha?
3 Acaso te fará muitas súplicas? Ou te falará palavras brandas?
4 Entrará em aliança contigo, Para que o recebas por servo para sempre?
5 Acaso brincarás com ele como com um pássaro? Ou atá-lo-ás para as tuas servas?
6 Porventura farão os sócios tráfico dele? Dividi-lo-ão entre os negociantes?
7 Poderás encher-lhe a pele de arpões, Ou a cabeça de fisgas?
8 Põe a tua mão sobre ele; Lembra-te da batalha, e nunca mais o faças.
9 Eis que a gente se engana em sua esperança: Não será um homem derribado só ao vê-lo?
10 Ninguém há tão ousado que se atreva a despertá-lo: Quem, pois, é aquele que me pode resistir?
11 Quem me deu a mim primeiro, para que eu haja de lhe retribuir? Quanto há debaixo do céu todo, meu é.
12 Não calarei a respeito dos seus membros, Nem da sua grande força, nem das suas belas proporções.
13 Quem poderá tirar o seu vestido exterior? Quem entrará dentro das suas fauces?
14 Quem poderá abrir as portas do seu rosto? Em roda dos seus dentes está o terror.
15 As suas fortes escamas são o seu orgulho, Unidas juntamente como por um selo apertado.
16 Uma está tão chegada à outra, Que nem o ar passa por entre elas.
17 Umas às outras estão unidas, Apegam-se de modo que não se podem separar.
18 Os seus espirros fazem resplandecer a luz, E os seus olhos são como as pestanas da alva.
19 Da sua boca saem tochas ardentes, E dela saltam faíscas de fogo.
20 Dos seus narizes sai fumo, Como duma caldeira que ferve, e de juncos que ardem.
21 O seu hálito faz incender os carvões, E da sua boca sai uma chama.
22 No seu pescoço reside a força, E diante dele anda saltando o terror.
23 Os tecidos da sua carne são bem unidos: Ela é firme sobre ele; não se pode mover.
24 O seu coração é tão firme como uma pedra; Sim, firme como a pedra inferior duma mó.
25 Levantando-se ele, estão atemorizados os valentes, E por causa da consternação estão fora de si.
26 Se alguém o atacar com a espada, essa não poderá valer contra ele; Nem tão pouco a lança, nem o dardo, nem o arpão.
27 Ele tem o ferro na conta de palha, E o bronze na conta de pau podre.
28 A seta não o poderá fazer fugir, As pedras da funda se lhe tornam em restolho.
29 Os bengalões são reputados como restolho, Ri-se do brandir da lança.
30 Debaixo do seu ventre há pontas agudas; Estende-se como um trilho sobre o lodo.
31 Faz ferver como panela o abismo, Torna o mar como ungüento.
32 Após si deixa uma vereda luminosa; Pensaria alguém ser o abismo cheio de cãs.
33 Não há sobre a terra o que se lhe compare; Foi ele feito para não temer nada.
34 Ele vê tudo o que é alto: Ele é rei de todos os filhos da soberba.