1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:

2 "Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.

3 Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

4 Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

5 Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,

6 būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

7 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.

8 Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

9 Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.

10 Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

11 Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?

12 Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.

13 Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

14 Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

15 Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.

16 Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.

17 Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.

18 Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

19 Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.

20 Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.

21 Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.

22 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks".

1 Então respondeu Bildade suíta:

2 Até quando falarás tais cousas? E até quando serão as palavras da tua boca como um vento impetuoso?

3 Perverte Deus o juízo Ou perverte o Todo-poderoso a justiça?

4 Desde que teus filhos pecaram contra ele, Ele os entregou ao poder da sua transgressão.

5 Se tu buscares com empenho a Deus, E fizeres a tua súplica ao Todo-poderoso;

6 Se fores puro e reto, De certo então despertará para te acudir, E fará próspera a habitação da tua justiça.

7 Embora fosse pequeno o teu primeiro estado, Contudo o teu último estado se aumentará em grande maneira.

8 Pois indaga, peço-te, a geração passada, E aplica-te ao que seus pais pesquisaram

9 (Pois nós somos de ontem, e nada sabemos, Porque os nossos dias sobre a terra são uma sombra),

10 Não te ensinarão eles, não te falarão? E do seu coração não proferirão palavras?

11 Pode o papiro desenvolver-se sem lodo? Pode o junco crescer sem água?

12 Quando está verde, e ainda não cortado, Seca-se antes de qualquer outra erva.

13 Assim são as veredas de todos os que se esquecem de Deus; Perecerá a esperança do ímpio,

14 Cuja segurança se despedaça, E a sua confiança é teia de aranha.

15 Encostar-se-á à sua casa, porém ele não subsistirá; Apegar-se-lhe-á, porém, ela não permanecerá.

16 Ele está verde diante do sol, E os sarmentos estendem-se sobre o seu jardim.

17 As suas raízes entrelaçam-se junto à fonte, Ele contempla o lugar de pedras.

18 Se for arrancado do seu lugar, Então este o negará, dizendo: Nunca te vi.

19 Eis a alegria do seu caminho! E da terra brotarão outros.

20 Eis que Deus não rejeitará ao homem sincero, Nem sustentará os malfeitores.

21 Ele ainda te encherá a boca de riso, E os teus lábios de júbilo.

22 Os que te aborrecem, serão vestidos de vergonha; E a tenda dos iníquos não subsistirá.