1 Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus.

2 O Jis jiems tarė: "Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!"

3 Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: "Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?"

4 Jėzus jiems atsakė: "Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.

5 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins.

6 Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.

7 Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.

8 Tačiau visa tai­gimdymo skausmų pradžia.

9 Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo.

10 Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.

11 Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.

12 Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.

13 Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.

14 Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas".

15 "Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano),

16 tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus,

17 kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų,

18 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.

19 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!

20 Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą.

21 Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.

22 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

23 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite,

24 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.

25 Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!"

26 "Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite.

27 Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.

28 Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

29 Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos.

30 Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove.

31 Jis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.

32 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara.

33 Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų.

34 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.

35 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.

36 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas".

37 "Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

38 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,

39 nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

40 Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

41 Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.

42 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats.

43 Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.

44 Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote".

45 "Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku?

46 Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

47 Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų.

48 Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’,

49 ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­

50 to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano.

51 Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas".

1 Tendo saído Jesus do templo, ia-se retirando, quando se chegaram a ele seus discípulos para lhe mostrarem os edifícios do templo.

2 Mas ele lhes disse: Vedes tudo isto? em verdade vos digo que não ficará aqui pedra sobre pedra, que não seja derribada.

3 Estando ele sentado no monte das Oliveiras, chegaram seus discípulos em particular, dizendo-lhe: Declara-nos, quando sucederão estas coisas, e qual o sinal da tua vinda e do fim do mundo?

4 Respondeu Jesus: Vede que ninguém vos engane.

5 Pois muitos virão em meu nome, dizendo: Eu sou o Cristo, e enganarão a muitos.

6 Haveis de ouvir falar de guerras e rumores de guerras: olhai não vos assusteis; porque é necessário que assim aconteça, mas não é ainda o fim.

7 Pois se levantará nação contra nação, reino contra reino, e haverá fomes e terremotos em diversos lugares;

8 porém tudo isto é o princípio das dores.

9 Então sereis entregues à tribulação, e vos matarão; sereis odiados por todas as nações por causa do meu nome.

10 Nesse tempo muitos hão de se escandalizar e trair-se uns aos outros, e uns aos outros se odiarão;

11 hão de se levantar muitos falsos profetas, e a muitos enganarão;

12 e por se multiplicar a iniqüidade, resfriar-se-á o amor da maior parte dos homens.

13 Todavia quem persevera até o fim, esse será salvo.

14 Será pregado este Evangelho do reino por todo o mundo em testemunho a todas as nações, e então virá o fim.

15 Quando, pois, virdes a abominação de desolação, predita pelo profeta Daniel, estabelecida no lugar santo (quem lê, entenda),

16 então os que estiverem na Judéia, fujam para os montes;

17 o que se achar no eirado, não desça a tirar as coisas de sua casa,

18 e o que estiver no campo, não volte para tomar a sua capa.

19 Mas ai das que estiverem grávidas e das que amamentarem naqueles dias!

20 Rogai que a vossa fuga não suceda no inverno, nem no sábado;

21 porque haverá então grande tribulação, tal como nunca houve desde o princípio do mundo até agora, nem haverá jamais.

22 Se não se abreviassem aqueles dias, ninguém seria salvo; mas por amor dos escolhidos esses dias serão abreviados.

23 Então se alguém vos disser: Eis aqui o Cristo! ou: Ei-lo ali! não acrediteis;

24 porque se hão de levantar falsos cristos e falsos profetas, e mostrarão tais sinais e milagres que, se fora possível, enganariam até os escolhidos.

25 Vede que de antemão vo-lo tenho declarado.

26 Se, pois, vos disserem: Ei-lo que está no deserto! não saiais: Ei-lo no interior da casa! não acrediteis;

27 porque assim como o relâmpago sai do oriente, e se mostra até o ocidente, assim será a vinda do Filho do homem.

28 Onde estiver o cadáver, aí se juntarão os corvos.

29 Logo depois da tribulação daqueles dias o sol escurecerá, a lua não dará a sua claridade, as estrelas cairão do céu e as potestades dos céus serão abaladas.

30 Então aparecerá no céu o sinal do Filho do homem, e todas as tribos da terra se hão de lamentar, e verão o Filho do homem vir sobre as nuvens do céu com poder e grande glória.

31 Ele enviará os seus anjos com grande trombeta, os quais ajuntarão os escolhidos dos quatro ventos, de uma à outra extremidade dos céus.

32 Aprendei esta parábola tirada da figueira: quando os seus ramos já estiverem tenros e brotarem folhas, sabeis que está próximo o verão;

33 assim também vós, quando virdes todas estas coisas, sabei que ele está próximo, às portas.

34 Em verdade vos digo que não passará esta geração, sem que todas estas coisas se cumpram.

35 Passará o céu e a terra, mas não passarão as minhas palavras.

36 Mas daquele dia e daquela hora ninguém sabe, nem os anjos dos céus, nem o Filho, senão só o Pai.

37 Pois assim como foi nos dias de Noé, assim será a vinda do Filho do homem.

38 Pois assim como naqueles dias antes do dilúvio comiam e bebiam, casavam-se e davam-se em casamento, até o dia em que Noé entrou na arca,

39 e não o perceberam senão quando veio o dilúvio, e os levou a todos; assim será também a vinda do Filho do homem.

40 Naquele dia de dois homens que estiverem no campo, um será tomado e o outro será deixado;

41 de duas mulheres que estiverem moendo em um moinho, uma será tomada e a outra será deixada.

42 Portanto vigiai, porque não sabeis em que dia vem o vosso Senhor;

43 mas considerai que se o dono da casa tivesse sabido a que hora da noite havia de vir o ladrão, teria vigiado e não haveria deixado arrombar a sua casa.

44 Por isso estai vós também apercebidos; porque a hora que não pensais, virá o Filho do homem.

45 Quem é, pois, o servo fiel e prudente, ao qual o seu senhor confiou a direção da sua casa, para que a tempo dê a todos o sustento?

46 Feliz aquele servo a quem o seu senhor, quando vier, achar assim fazendo.

47 Em verdade vos digo que lhe confiará todos os seus bens.

48 Mas se aquele servo, sendo mau, disser no seu coração: Meu senhor demora-se,

49 e começar a espancar os seus companheiros, e a comer e beber com os ébrios,

50 virá o senhor daquele servo no dia em que este o não espera e na hora que não sabe,

51 e cortá-lo-á pelo meio e pô-lo-á com os ímpios; ali haverá o choro e o ranger de dentes.