1 "Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’.
2 Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,
3 kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.
4 Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai.
5 Jų motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’.
6 Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.
7 Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’.
8 Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!
9 Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.
10 Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.
11 Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms.
12 Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.
13 Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo",sako Viešpats.
14 "Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.
15 Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnįvilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.
16 Tą dieną,sako Viešpats,tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.
17 Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų.
18 Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.
19 Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume.
20 Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį.
21 Tą dieną Aš išgirsiu,sako Viešpats.Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.
22 Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį.
23 Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’ ".
1 Dize a vossos irmãos: Meu-Povo; e as vossas irmãs: Favor.
2 Contendei com vossa mãe, contendei; porque ela não é minha esposa, nem sou eu seu esposo. Tire ela da sua face as suas fornicações, e dentre os seus peitos os seus adultérios;
3 para que eu não a despoje, deixando-a nua, e a ponha como no dia em que nasceu, e a faça como um deserto, e a torne como uma terra árida, e a mate à sede.
4 Até de seus filhos não terei misericórdia: porque são filhos de fornicação.
5 Pois sua mãe se prostituiu; aquela que os concebeu, houve-se torpemente; porque disse: Irei após os meus amantes que me dão o meu pão e a minha água, a minha lã e o meu linho, o meu azeite e a minha bebida.
6 Portanto eis que te vou cercar o caminho com espinhos, e levantarei contra ela uma sebe, de sorte que ela não ache as suas veredas.
7 Ela irá em seguimento dos seus amantes, porém não os alcançará; ela os buscará, porém não os achará; então dirá: Irei, e voltarei para o meu primeiro marido, porque então me ia melhor do que agora.
8 Pois ela não sabia que fui eu o que lhe dei o grão, e o mosto, e o óleo, e que lhe multipliquei a prata e o ouro, de que fizeram a Baal.
9 Por isso tornarei a tomar o meu grão a seu tempo e o meu mosto a seu tempo, e arrebatarei a minha lã e o meu linho que deviam cobrir a sua nudez.
10 Agora descobrirei a sua vileza à vista dos seus amantes, e ninguém a livrará da minha mão.
11 Também farei cessar toda a sua alegria, as suas festas, as suas luas novas, os seus sábados e todas as suas assembléias solenes.
12 Assolarei as suas vides e as suas figueiras, de que ela tem dito: Estas são o meu aluguel que me deram os meus amantes; delas farei um bosque, e os animais do campo as devorarão.
13 Sobre ela visitarei os dias de Baalins, aos quais queimava incenso, quando se enfeitava com as suas arrecadas e as suas jóias, e, indo após os seus amantes, se esquecia de mim, diz Jeová.
14 Portanto eis que eu a atrairei, e a levarei para o deserto, lhe falarei ao coração.
15 Dali lhe darei as suas vinhas, e o vale de Acor para uma porta de esperança; ali cantará ela, como nos dias da sua mocidade, e como no dia em que subiu da terra do Egito.
16 Naquele dia, diz Jeová, me chamarás Meu Marido; e nunca mais me chamarás Meu-Baal.
17 Pois da sua boca tirarei os nomes dos baalins, e os seus nomes não serão mais mencionados.
18 Naquele dia far-lhes-ei uma aliança com os animais do campo, e com as aves do céu, e com os répteis da terra; da terra quebrarei o arco e a espada e a guerra, e fá-los-ei deitar em segurança.
19 Desposar-te-ei comigo para sempre; sim, desposar-te-ei comigo em justiça, e em juízo, e em benignidade, e em misericórdias.
20 Desposar-te-ei comigo em fidelidade, e conhecerás a Jeová.
21 Naquele dia responderei, diz Jeová, responderei aos céus, e estes responderão à terra;
22 a terra responderá ao grão, ao mosto e ao azeite, e estes responderão a Jezreel.
23 Semeá-la-ei para mim na terra; e terei misericórdia daquela que não havia recebido misericórdia; direi aos que não eram o meu povo: Tu és o meu povo; e eles dirão: Tu és o meu Deus.