1 "Kunigai, išgirskite, Izraelio namai, įsidėmėkite, ir jūs, karaliaus namai, klausykite, nes jūs būsite nuteisti, kadangi tapote spąstais Micpoje ir ištiestu tinklu Tabore.
2 Maištininkai įgudę žudyti, tačiau Aš juos visus nubausiu.
3 Aš pažįstu Efraimą, ir Izraelis nepaslėptas nuo manęs. Tu, Efraimai, paleistuvauji ir tu, Izraeli, esi susitepęs.
4 Jų darbai neleidžia jiems sugrįžti pas savo Dievą. Paleistuvystės dvasia yra juose ir Viešpaties jie nepažino.
5 Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Todėl Efraimas ir Izraelis kris dėl savo kaltės, Judas kris su jais.
6 Su avių ir galvijų bandomis jie eis ieškoti Viešpaties, bet neras Jis pasitraukė nuo jų.
7 Jie buvo neištikimi Viešpačiui, gimdė svetimus vaikus. Vienas mėnuo praris juos su jų dalimis.
8 Pūskite ragą Gibėjoje, trimituokite Ramoje. Šaukite Bet Avene, gąsdinkite Benjaminą!
9 Efraimas virs dykuma bausmės dieną. Tą paskelbsiu visoms Izraelio giminėms.
10 Judo kunigaikščiai tapo kaip perkeliantieji ribą, todėl Aš išliesiu ant jų savo rūstybę kaip vandenį.
11 Efraimas prispaustas ir palaužtas teismo, nes sekė tuštybę.
12 Aš būsiu lyg kandis Efraimui, lyg kirminas Judo namams.
13 Efraimas matė savo ligą, ir Judassavo žaizdą. Tada kreipėsi Efraimas į Asiriją, siuntė pas didį karalių. Bet jis negali jūsų pagydyti nė žaizdos pašalinti.
14 Aš esu lyg liūtas Efraimui, lyg jaunas liūtas Judui. Aš, Aš sudraskysiu ir nueisiu, nusinešiu, ir niekas neišgelbės.
15 Aš pasitrauksiu, kol jie pripažins savo kaltę ir ieškos mano veido. Savo varge jie anksti ieškos manęs".
1 Ouvi isto, ó sacerdotes, escutai, ó casa de Israel, e dai ouvidos, ó casa do rei, porque a vós toca a sentença; pois tendes sido um laço em Mispa, e uma rede estendida sobre o Tabor.
2 Os revoltosos têm-se aprofundado em matança, mas eu vou repreender a todos eles.
3 Eu conheço a Efraim, e Israel não está escondido de mim: pois agora tu, Efraim, tens fornicado, Israel está contaminado.
4 Os seus feitos não lhes permitirão voltar para o seu Deus; porque o espírito de fornicação está no meio deles, e não conhecem a Jeová.
5 A arrogância de Israel dá testemunho contra ele; portanto Israel e Efraim tropeçarão na sua iniqüidade; Judá também tropeçará com eles.
6 Com os seus rebanhos e com as suas manadas irão em busca de Jeová; porém não o acharão; ele já se retirou deles.
7 Houveram-se aleivosamente contra Jeová, porque geraram filhos estranhos; agora a lua nova os consumirá juntamente com os seus campos.
8 Tocai a buzina em Gibeá, e a trombeta em Ramá: soltai o alarme em Bete-Áven; após ti, ó Benjamim.
9 Efraim tornar-se-á uma desolação no dia do castigo; a respeito das tribos de Israel tenho mostrado uma coisa certa.
10 Os príncipes de Judá são como os que removem os marcos; sobre eles derramarei como água a minha ira.
11 Efraim está oprimido, está quebrantado de juízos; porque foi do seu agrado andar após a vaidade.
12 Portanto eu sou para Efraim como a traça, e para a casa de Judá como a podridão.
13 Quando Efraim viu a sua enfermidade, e Judá a sua ferida, recorreu Efraim à Assíria e enviou ao rei Jarebe; ele, porém, não vos pode sarar, nem vos curará a ferida.
14 Pois serei para Efraim como um leão, e para a casa de Judá como um leão novo; eu, sim eu, despedaçarei e me irei embora: eu levarei e não haverá quem livre.
15 Irei e voltarei para o meu lugar, até que eles reconheçam a sua culpa, e busquem a minha face; na sua aflição deveras me buscarão.