1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".

15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".

1 Provérbios de Salomão, filho de Davi, rei de Israel:

2 Para se conhecer a sabedoria e a instrução; Para se discernirem as palavras de inteligência;

3 Para se instruir em sábio procedimento, Em justiça, juízo e eqüidade;

4 Para se dar prudência aos simples, Conhecimento e discrição ao mancebo.

5 Ouça o sábio, e cresça na ciência, E adquira o entendido o poder de se governar,

6 Para entender provérbio e parábola, As palavras do sábio, e os seus aforismos.

7 O temor de Jeová é o princípio do conhecimento, Mas os insensatos desprezam a sabedoria e a instrução.

8 Ouve, filho meu, a instrução de teu pai. E não abandones o ensino de tua mãe;

9 Pois serão para a tua cabeça grinaldas de graça, E colares para o teu pescoço.

10 Filho meu, se os pecadores te quiserem seduzir, Não consintas.

11 Se disserem: Vem conosco, Ponhamo-nos em emboscada para derramar sangue, Espreitemos sem motivo o inocente;

12 Como o Cheol, traguemo-los vivos, E inteiros como os que baixam à cova;

13 Acharemos toda a sorte de bens preciosos, Encheremos de despojos as nossas casas;

14 Lança conosco a tua sorte, Teremos todos nós uma só bolsa:

15 Filho meu, não os acompanhes no caminho, Guarda da sua vereda os teus pés;

16 Porque os seus pés correm para o mal, E eles se dão pressa a derramar sangue.

17 Pois debalde se estende a rede À vista de qualquer ave.

18 Estes põem-se em emboscada contra o seu próprio sangue, E espreitam as suas próprias vidas.

19 Tal é a sorte daquele que tem o espírito de ganância; Este espírito tira a vida de quem o possui.

20 A sabedoria grita nas ruas, Nas praças levanta a sua voz;

21 Clama no lugar mais concorrido, À entrada das portas e na cidade profere as suas palavras:

22 Até quando, ó estúpidos, amareis a estupidez? Até quando se deleitarão no escárnio os escarnecedores, E aborrecerão os loucos o conhecimento?

23 Convertei-vos pela minha repreensão: Eis que vos exporei o meu pensamento, E vos farei conhecer as minhas palavras.

24 Visto que eu clamei, e vós recusastes; Estendi a mão, e ninguém se importou;

25 Visto que rejeitastes todo o meu conselho, E não quisestes a minha repreensão:

26 Também eu me rirei no dia da vossa calamidade, E zombarei quando vos sobrevier o terror,

27 Quando vos sobrevier o terror como uma tempestade, Quando vos passar a calamidade como um redemoinho, Quando vos sobrevierem a tribulação e a angústia.

28 Então me invocarão, porém não responderei; Diligentemente me procurarão, porém não me acharão.

29 Pois que aborreceram o conhecimento, E não escolheram o temor de Jeová;

30 Não quiseram o meu conselho, E desprezaram toda a minha repreensão;

31 Portanto comerão do fruto do seu caminho, E se fartarão dos seus conselhos.

32 Pois o retroceder dos estúpidos os matará, E a prosperidade dos loucos os destruirá.

33 Mas quem me ouvir, habitará em segurança, E ficará tranqüilo, sem receio do mal.