1 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

2 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

4 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

5 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

8 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

9 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

10 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

11 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

12 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

13 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

14 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

15 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

16 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

17 Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą.

19 Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

20 Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

21 Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

22 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

23 Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

24 Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

25 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

26 Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

27 Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

28 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

29 Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

30 Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

31 Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

32 Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

33 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

1 Ao homem pertencem os planos do coração, Mas de Jeová vem a resposta da língua.

2 Todos os caminhos do homem são limpos aos seus olhos, Mas Jeová pesa os espíritos.

3 Entrega a Jeová as tuas obras, E serão estabelecidos os teus desígnios.

4 Jeová fez tudo para um fim, Até os perversos para o dia mau.

5 Todo aquele que é soberbo de coração é abominação a Jeová; Certamente não ficará impune.

6 Pela misericórdia e pela verdade expia-se a iniqüidade, E pelo temor de Jeová os homens desviam-se do mal.

7 Quando os caminhos do homem agradam a Jeová, Faz que tenham paz com ele até os seus inimigos.

8 Melhor é o pouco com justiça, Do que grandes rendas com injustiça.

9 O coração do homem propõe o seu caminho, Mas Jeová lhe dirige os passos.

10 Nos lábios do rei acham-se oráculos, No juízo não transgredirá a sua boca.

11 Peso e balança justos são de Jeová, Obra sua são todos os pesos da bolsa.

12 O cometer a maldade é abominação aos reis, Porque o trono se estabelece pela justiça.

13 Os lábios justos são o prazer dos reis, E é amado aquele que fala coisas retas.

14 O furor do rei é como correios da morte, Mas o homem sábio o aplacará.

15 Na luz do rosto do rei está a vida, E o seu furor é como a chuva serôdia.

16 Quanto melhor é adquirir sabedoria do que o ouro! Adquirir o entendimento é mais para se escolher do que a prata.

17 A estrada dos retos é desviar-se do mal; Quem guarda o seu caminho conserva a sua alma.

18 A soberba precede a destruição, E o espírito altivo, a queda.

19 Melhor é ser humilde de espírito com os pobres, Do que repartir os despojos com os soberbos.

20 Quem atende à palavra, achará prosperidade; E aquele que confia em Jeová, esse é feliz.

21 O sábio de coração será chamado prudente, E a doçura dos lábios aumenta o saber.

22 O entendimento é fonte da vida para aquele que o possui, Mas a estultícia é a punição dos insensatos.

23 O coração do sábio instrui a sua boca, E põe o saber nos seus lábios.

24 Palavras agradáveis são como favos de mel, Doces para a alma, e saúde para os ossos.

25 Há um caminho que ao homem parece direito, Mas no fim guia para a morte.

26 O apetite do trabalhador trabalha por ele, Porque a sua boca o incita a isso.

27 O homem vil cava o mal, E nos seus lábios há como que fogo ardente.

28 O homem perverso espalha contendas, E o murmurador separa amigos íntimos.

29 O homem violento alicia ao seu vizinho, E o conduz por um caminho que não é bom.

30 Quem fecha os olhos, fá-lo para maquinar coisas perversas; Quem morde os beiços, efetua o mal.

31 Coroa de glória são as cãs, A qual se achará no caminho da justiça.

32 Quem é tardio em se irar vale mais do que o valente; E quem domina a sua alma do que quem toma uma cidade.

33 As sortes deitam-se no regaço, Mas de Jeová procede toda a sua disposição.