1 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

2 jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,

3 jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,

4 jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

5 tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

6 Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

7 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

8 Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.

9 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

10 kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.

11 Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

12 kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

13 kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,

14 kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,

15 kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

17 kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.

18 Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius.

19 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

20 Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.

21 Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.

22 Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.

1 Filho meu, se receberes as minhas palavras, E entesourares em ti os meus mandamentos,

2 De sorte que inclines o teu ouvido à sabedoria, E apliques o teu coração ao entendimento;

3 Se clamares ao discernimento, E alçares a tua voz ao entendimento;

4 Se buscares a sabedoria como a prata, E a procurares diligentemente como a tesouros escondidos;

5 Então entenderás o temor de Jeová, E acharás o conhecimento de Deus.

6 Pois Jeová é quem dá a sabedoria, Da sua boca procedem o conhecimento e o entendimento.

7 Ele reserva a verdadeira sabedoria para os retos, É escudo para os que andam em integridade,

8 Para guardar as veredas do juízo, E preservar o caminho dos seus santos.

9 Então entenderás a justiça, o juízo E a eqüidade, todas as boas veredas.

10 Pois a sabedoria entrará no teu coração, E a ciência agradará à tua alma;

11 A discrição te protegerá, E o discernimento te guardará,

12 Para te livrar do caminho do homem mau, E do que fala coisas perversas;

13 Dos que abandonam as veredas da retidão, Para andarem nos caminhos das trevas;

14 Dos que se alegram de fazer o mal, E se deleitam nas perversidades do homem mau;

15 Dos que são tortuosos nas suas veredas, E iníquos nas suas carreiras;

16 E também para te livrar da mulher estranha, Da estrangeira que lisonjeia com as suas palavras;

17 A qual abandona o amigo da sua mocidade, E se esquece da aliança do seu Deus.

18 Pois a sua casa pende para a morte, E as suas veredas guiam para as sombras.

19 Ninguém dos que entram a ela, tornará a sair, Nem acertará com as veredas da vida:

20 Assim andarás pelo caminho dos homens de bem, E guardarás as veredas dos justos.

21 Pois os retos habitarão na terra, E nela permanecerão os perfeitos.

22 Mas os perversos serão exterminados da terra, E dela serão desarraigados os trangressores.