1 Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.
2 Dėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko.
3 Vargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių.
4 Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.
5 Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.
6 Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.
7 Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.
8 Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.
9 Kas neklauso įstatymo, to maldapasibjaurėjimas.
10 Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.
11 Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.
12 Kai teisieji viešpatauja,didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.
13 Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.
14 Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.
15 Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.
16 Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.
17 Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.
18 Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.
19 Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.
20 Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.
21 Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.
22 Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.
23 Kas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu.
24 Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.
25 Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.
26 Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.
27 Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.
28 Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.
1 Os perversos fogem, sem que ninguém os persiga; Mas os justos são ousados como o leão.
2 Pela transgressão da terra muitos são os príncipes; Mas por homens prudentes e entendidos será prolongada a sua existência.
3 O homem pobre que oprime os pobres, É como uma chuva impetuosa que não deixa pão.
4 Os que deixam a lei, louvam aos perversos; Os que, porém, guardam a lei, pelejam contra eles.
5 Os homens maus não entendem o que é justo; Mas os que buscam a Jeová, entendem tudo.
6 Melhor é o pobre que anda na sua integridade, Do que o perverso nos seus caminhos, embora seja rico.
7 Aquele que guarda a lei, é filho sábio; Mas o companheiro dos comilões envergonha a seu pai.
8 Aquele que aumenta a sua fazenda com juros e usura, Ajunta-a para aquele que se compadece dos pobres.
9 Quem desvia o seu ouvido para não ouvir a lei, Até a sua oração é coisa abominável.
10 O que faz os retos errarem num mau caminho, Esse mesmo cairá na cova que abriu; Mas os bons herdarão o bem.
11 O homem rico é sábio aos seus olhos; Mas o pobre que tem entendimento, o esquadrinha.
12 Quando os justos triunfam, há grande glória; Mas quando os perversos sobem, escondem-se os homens.
13 Aquele que encobre as suas transgressões, não prosperará; Mas quem as confessa e abandona, alcançará misericórdia.
14 Feliz é o homem que sempre está com medo; Mas quem endurece o coração, cairá na desgraça.
15 Como o leão que ruge e o urso que tem fome, Assim é o perverso que domina sobre um povo pobre.
16 O príncipe, falto de entendimento, é também grande opressor; Mas quem aborrece a avareza, prolongará os seus dias.
17 O homem, carregado do sangue de alguém, Fugirá para a cova; que ninguém o retenha.
18 Aquele que anda em integridade, será salvo; Mas o perverso nos seus caminhos cairá de repente.
19 Aquele que lavra a sua terra, terá fartura de pão; Mas quem segue a ociosos, será cheio de indigência.
20 O homem fiel abundará em bênção; Mas quem se apressa em enriquecer, não ficará impune.
21 Deixar-se levar de respeitos humanos não é bom, Nem que o homem transgrida para obter um bocado de pão.
22 O avarento apressa-se em enriquecer, E não sabe que há de vir sobre ele a falta.
23 Aquele que repreende a um homem, achará depois mais favor, Do que aquele que lisonjeia com a língua.
24 O que despoja a seu pai ou a sua mãe e diz: Isto não é transgressão; Esse é companheiro de quem destrói.
25 O cobiçoso excita contendas; Mas aquele que confia em Jeová, prosperará.
26 Aquele que confia no seu coração é tolo; Mas quem anda em sabedoria, escapará.
27 O que dá ao pobre, não terá falta; Mas quem tapa os seus olhos, terá muitas maldições.
28 Quando os perversos se elevam, escondem-se os homens; Mas quando eles perecem, multiplicam-se os justos.