1 Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį,­kad jie išsigelbėtų.

2 Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.

3 Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.

4 Nes įstatymo pabaiga­Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.

5 Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: "Jį vykdydamas žmogus juo gyvens".

6 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: "Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’­tai yra Kristaus atsivesti;

7 arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’­ tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti".

8 Bet ką jis sako?­"Arti tavęs yra žodis­tavo burnoje ir tavo širdyje",­tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.

9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.

10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.

11 Raštas juk sako: "Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas".

12 Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,

13 juk "kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas".

14 Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?

15 Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: "Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!"

16 Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: "Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?"

17 Taigi tikėjimas­iš klausymo, klausymas­iš Dievo žodžio.

18 Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! "Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai­iki pasaulio pakraščių".

19 Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: "Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą".

20 Izaijas labai drąsiai sako: "Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo".

21 Bet Izraeliui sako: "Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą".

1 Irmãos, a boa vontade do meu coração e a minha súplica a Deus por eles é que sejam salvos.

2 Pois lhes dou testemunho de que têm zelo de Deus, porém não segundo o conhecimento;

3 ignorando a justiça de Deus, e procurando estabelecer a sua própria, não se sujeitaram à justiça de Deus.

4 Pois Cristo é o fim da lei para justificar a todo aquele que crê.

5 Moisés escreveu que o homem que pratica a justiça que vem da Lei, viverá por ela.

6 Mas a justiça que vem da fé, diz assim: Não digas no teu coração: Quem subirá ao céu (isto é, para trazer do alto a Cristo)?

7 ou: Quem descerá ao abismo (isto é, para fazer subir a Cristo dentre os mortos)?

8 Mas que diz? A palavra está perto de ti, na tua boca e no teu coração; isto é, a palavra da fé, que pregamos.

9 Se confessares com a tua boca a Jesus como Senhor, e creres no teu coração que Deus o ressuscitou dentre os mortos, serás salvo;

10 porque com o coração se crê para a justiça, e com a boca se confessa para a salvação.

11 Pois a Escritura diz: Todo o que nele crê, não será envergonhado.

12 Não há distinção entre judeu e grego; pois o mesmo Senhor o é de todos, rico para com todos que o invocam;

13 porque: Todo aquele que invocar o nome do Senhor, será salvo.

14 Como, pois, invocarão aquele em quem não têm crido? e como crerão naquele de quem não têm ouvido falar?

15 e como ouvirão sem pregador? e como pregarão, se não forem enviados? assim como está escrito: Quão formosos são os pés dos que anunciam coisas boas!

16 Mas nem todos deram ouvidos ao Evangelho. Pois Isaías disse: Senhor, quem creu a nossa mensagem?

17 Logo a fé vem pelo ouvir, e o ouvir vem pela palavra de Cristo.

18 Mas digo: Porventura não ouviram? Sim, na verdade, Por toda a terra saiu o som deles, E as suas palavras até os confins do mundo.

19 Mas digo: Porventura Israel não o soube? Primeiro disse Moisés: Eu vos porei em ciúme com a que não é nação, Eu vos provocarei à ira com uma nação insensata.

20 Isaías foi muito ousado e disse: Fui achado pelos que não me buscavam, Descobri-me aos que não perguntavam por mim.

21 Mas quanto a Israel disse: Todo o dia estendi as minhas mãos a um povo desobediente e contradizente.