1 gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,­tai jūsų sąmoningas tarnavimas.

2 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

3 Iš man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.

4 Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,

5 taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui­vieni kitų nariai.

6 Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką;

7 jei kas turi tarnavimą­tetarnauja; kas mokymą­temoko;

8 kas skatinimą­teskatina; kas duoda­tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja­tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus­tedaro tai su džiaugsmu.

9 Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero.

10 Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.

11 Uolumu nebūkite tingūs; būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui.

12 Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės.

13 Dalinkitės šventųjų poreikiais, puoselėkite svetingumą.

14 Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite.

15 Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais.

16 Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.

17 Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.

18 Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.

19 Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: "Mano kerštas, Aš atmokėsiu",­sako Viešpats.

20 Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.

21 Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.

1 Rogo-vos, pois, irmãos, pela compaixão de Deus, que apresenteis os vossos corpos como um sacrifício vivo, santo e agradável a Deus, que é o vosso culto racional;

2 e não vos conformeis com este mundo, mas transformai-vos pela renovação da vossa mente, para que proveis qual é a boa, agradável e perfeita vontade de Deus.

3 Pela graça que me foi dada, digo a todo aquele que está entre vós, que não pense de si mais do que convém, mas dirija a sua atenção para pensar sabiamente, conforme a medida da fé que Deus a cada um repartiu.

4 Pois assim como temos muitos membros em um só corpo, e todos os membros não têm a mesma função;

5 assim nós, sendo muitos, somos um só corpo em Cristo, mas individualmente somos membros uns dos outros.

6 Tendo dons diferentes segundo a graça que nos foi dada: se é profecia, profetizemos segundo a proporção da nossa fé;

7 se é ministério, dediquemo-nos ao nosso ministério; ou o que ensina, dedique-se ao seu ensino;

8 ou o que exorta, à sua exortação; o que reparte, faça-o com simplicidade; o que preside, com zelo; o que usa de misericórdia, com alegria.

9 O amor seja sem hipocrisia. Detestai o mal, apegai-vos ao bem;

10 em amor fraternal sede afeiçoados ternamente uns aos outros; na honra dê cada um de vós preferência aos outros;

11 no zelo, não sejais remissos; no espírito, sede fervorosos; servi ao Senhor;

12 na esperança, sede alegres; na tribulação, pacientes; na oração, perseverantes;

13 socorrei as necessidades dos santos; exercitai a hospitalidade.

14 Abençoai aos que vos perseguem; abençoai, e não amaldiçoeis.

15 Alegrai-vos com os que se alegram; chorai com os que choram.

16 Tende o mesmo sentimento uns para com os outros; não cuideis nas coisas altivas, mas acomodai-vos às humildes. Não sejais sábios aos vossos olhos.

17 Não torneis a ninguém mal por mal; cuidai em coisas dignas diante de todos os homens;

18 se for possível, quanto depender de vós, tende paz com todos os homens;

19 não vos vingueis a vós mesmos, amados, mas dai lugar à ira de Deus; porque está escrito: Minha é a vingança, eu retribuirei, diz o Senhor.

20 Antes se o teu inimigo tiver fome, dá-lhe de comer; se tiver sede, dá-lhe de beber; porque, fazendo isto, amontoarás brasas vivas sobre a sua cabeça.

21 Não te deixes vencer do mal, mas vence o mal com o bem.