1 Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.

2 Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.

3 Nejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teismo?!

4 Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti?

5 Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai.

6 Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:

7 tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo,­amžinuoju gyvenimu,

8 o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui,­pykčiu ir rūstybe.

9 Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.

10 Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.

11 Juk Dievas nėra šališkas.

12 Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą.

13 Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti.

14 Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie­neturintys įstatymo­patys sau yra įstatymas.

15 Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą.

16 Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija.

17 Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu.

18 Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau.

19 Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems,

20 neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą.

21 Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, liepdamas nevogti, pats vagi?

22 Sakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas?

23 Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?

24 Juk parašyta: "Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys".

25 Apipjaustymas, tiesa, naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas tampa neapipjaustymu.

26 Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, ar jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?

27 Ar nuo gimimo neapipjaustytas kūne, bet vykdantis įstatymą nepasmerks tavęs, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą?

28 Ne tas yra žydas, kuris išoriškai laikomas žydu, ir ne tas apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne.

29 Bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir tada yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių, bet iš Dievo.

1 Por isso és inescusável, ó homem, qualquer que julgas; pois no que julgas a outro, a ti mesmo te condenas; porque tu que julgas, praticas as mesmas coisas.

2 Sabemos que o juízo de Deus contra os que tais coisas praticam é segundo a verdade.

3 Tu, ó homem, que julgas os que praticam tais coisas, e fazes as mesmas, pensas que escaparás do juízo de Deus?

4 Ou desprezas tu as riquezas da sua bondade e tolerância e longanimidade, ignorando que a bondade de Deus te conduz ao arrependimento?

5 Mas conforme a tua dureza e coração impenitente entesouras para ti ira no dia da ira e da revelação do justo juízo de Deus,

6 que retribuirá a cada um segundo as suas obras:

7 dará a vida eterna aos que, perseverando em fazer o bem, buscam glória, honra e incorrupção;

8 porém haverá ira e indignação para os que são faciosos, e que não obedecem a verdade, mas obedecem a injustiça.

9 A tribulação e a angústia virão sobre toda a alma do homem que obra o mal, do judeu primeiro, depois do grego;

10 mas a glória, a honra e a paz sobre todo o que obra o bem, sobre o judeu primeiro, e depois sobre o grego.

11 Pois Deus não se deixa levar de respeitos humanos.

12 Todos os que sem lei pecaram, sem lei também perecerão; e todos os que com lei pecaram, por lei serão julgados;

13 não são justos diante de Deus os ouvidores de lei, mas serão justificados os observadores de lei

14 (quando os gentios que não têm lei, fazem por natureza as coisas da Lei, esses, não tendo lei, para si mesmos são lei;

15 os quais mostram a obra da Lei, escrita nos seus corações, dando a sua consciência disto testemunho, e entre si acusando-os ou defendendo-os seus raciocínios)

16 no dia em que Deus, segundo o meu Evangelho, há de julgar as coisas ocultas dos homens, por Cristo Jesus.

17 Mas se tu és chamado judeu, e repousas na lei, e te glorias em Deus,

18 e conheces a sua vontade, e aprovas as coisas excelentes, sendo instruído na Lei,

19 e estás persuadido que tu és guia dos cegos, luz daqueles que estão em trevas,

20 instruidor dos ignorantes, mestre das crianças, tendo na Lei a forma da ciência e da verdade;

21 tu, pois, que ensinas a outro, não te ensinas a ti mesmo? tu que pregas que não se deve furtar, furtas?

22 tu que dizes que não se deve cometer adultério, o cometes?

23 tu que abominas ídolos, roubas os templos? tu que te glorias na Lei, desonras a Deus pela tua transgressão da Lei?

24 Pois é por vossa causa que o nome de Deus é blasfemado entre os gentios, como está escrito.

25 A circuncisão, na verdade, aproveita, se guardares a Lei; mas se fores transgressor da Lei, a tua circuncisão tem-se tornado em incircuncisão.

26 Pois se o incircunciso guardar as ordenanças da Lei, não será a sua incircuncisão reputada como circuncisão?

27 e o que é por natureza incircunciso, cumprindo a Lei, julgará a ti que, com a letra e com a circuncisão, és transgressor da Lei.

28 Não é judeu aquele que o é exteriormente, nem é circuncisão a que o é exteriormente na carne;

29 mas é judeu aquele que o é interiormente, e circuncisão é a do coração, no espírito e não na letra. O louvor de tal judeu não vem dos homens, mas de Deus.