1 Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?

2 Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

3 Jei kai kurie tapo netikintys,­negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?

4 Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: "Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas".

5 Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

6 Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

7 Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

8 Tai gal "darykime bloga, kad išeitų gera",­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

9 Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys­visi yra nuodėmės valdžioje,

10 kaip parašyta: "Nėra teisaus, nėra nė vieno.

11 Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

12 Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

13 Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

14 Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

15 jų kojos eiklios kraujo pralieti,

16 jų keliuose griuvimas ir vargas.

17 Jie nepažino taikos kelio,

18 ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė".

19 Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

20 nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

21 Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­

22 Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

23 nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

24 o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.

25 Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

26 ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

27 Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

28 Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

29 Argi Dievas­tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,

30 nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.

31 O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.

1 Que vantagem, pois, tem o judeu? ou qual é a utilidade da circuncisão?

2 Muita, de toda a maneira. Principalmente porque, na verdade, lhes foram confiados os oráculos de Deus.

3 Que será, pois? Se alguns não tiveram fé, porventura a sua falta de fé anulará a fidelidade de Deus?

4 De modo nenhum; antes Deus seja achado verdadeiro, e todo o homem mentiroso, como está escrito: Para que sejas justificado nas tuas palavras, E venças quando fores julgado.

5 Mas se a nossa injustiça prova a justiça de Deus, que diremos? Acaso Deus que castiga com ira é injusto? (Falo como homem.)

6 De modo nenhum; porque, então como julgará Deus ao mundo?

7 Mas se a verdade de Deus por minha mentira abundou para a sua glória, por que razão sou eu também ainda julgado como pecador?

8 e porque não (como somos caluniados, e como alguns afirmam que nós dizemos): Façamos males para que venham bens? a condenação dos quais é justa.

9 Que pois? Somos melhores que eles? De nenhuma sorte; porque já temos acusado tanto judeus como gregos de estarem todos debaixo do pecado,

10 como está escrito: Não há nenhum justo, nem sequer um,

11 Não há quem entenda, não há quem busque a Deus;

12 Todos se extraviaram, à uma se fizeram inúteis; Não há quem faça o bem, não há nem sequer um.

13 A garganta deles é um sepulcro aberto, Com as suas línguas usam de dolo, Veneno de áspides está debaixo dos seus lábios,

14 A sua boca está cheia de maldição e de amargura;

15 Os seus pés são velozes para derramar sangue,

16 Há destruição e miséria nos seus caminhos,

17 Não têm conhecido o caminho da paz.

18 Não há temor de Deus diante de seus olhos.

19 Ora sabemos que tudo o que a Lei diz, aos que estão debaixo da Lei o diz, para que toda a boca fique fechada, e todo o mundo esteja sob o juízo de Deus;

20 porquanto por obras da lei nenhum homem será justificado diante dele, pois, pela lei vem o pleno conhecimento do pecado.

21 Mas agora sem lei tem-se manifestado a justiça de Deus, atestada pela Lei e pelos profetas,

22 a saber, a justiça de Deus mediante a fé em Jesus Cristo para com todos os que crêem. Pois não há distinção;

23 porque todos pecaram e necessitam da glória de Deus,

24 sendo justificados gratuitamente pela sua graça mediante a redenção que há em Cristo Jesus;

25 ao qual Deus propôs como propiciação, pela fé, no seu sangue, para manifestar a sua justiça por ter deixado de lado os delitos passados na tolerância de Deus,

26 tendo em vista a manifestação da sua justiça no tempo presente, a fim de que ele mesmo seja justo e justificador daquele que tem fé em Jesus.

27 Onde está, logo, a jactância? Ficou excluída. Por que lei? pela das obras? Não, mas pela lei da fé.

28 Concluimos, pois, que o homem é justificado pela fé sem obras da lei.

29 Porventura Deus só o é dos judeus? não o é também dos gentios? Sim, ele o é também dos gentios,

30 se é que realmente Deus é um, o qual pela fé justificará os circuncisos, e pela mesma fé justificará os incircuncisos.

31 Anulamos, pois, a Lei pela fé? De modo nenhum, antes estabelecemos a Lei.