1 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.

2 Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.

3 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

4 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.

5 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.

6 Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

7 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

8 Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

9 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

10 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui­amžina sandora,

11 sakydamas: "Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį",

12 kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

13 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

14 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:

15 "Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto".

16 Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.

17 Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.

18 Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,

19 kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.

20 Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.

21 Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,

22 kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.

23 Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.

24 Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.

25 Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.

26 Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.

27 Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.

28 Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.

29 Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.

30 Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.

31 Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.

32 Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.

33 Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.

34 Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,

35 kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.

36 Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.

37 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.

38 Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.

39 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.

40 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.

41 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.

42 Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,

43 ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.

44 Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,

45 kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!

1 Rendei graças a Jeová, invocai o seu nome; Fazei conhecidos os seus feitos entre os povos.

2 Cantai-lhe, cantai-lhe louvores; Meditai em todas as suas maravilhas.

3 Gloriai-vos no seu santo nome; Regozije-se o coração dos que buscam a Jeová.

4 Buscai a Jeová e a sua fortaleza. Buscai perpetuamente a sua face.

5 Lembrai-vos das maravilhas que ele tem feito, Dos seus prodígios e dos juízos da sua boca,

6 Vós, descendência de Abraão, seu servo, Vós, filhos de Jacó, escolhidos seus.

7 Ele, Jeová, é o nosso Deus; Os seus juízos estão em toda a terra.

8 Lembra-se para sempre da sua aliança, Da palavra que ele ordenou para mil gerações;

9 Da aliança que fez com Abraão, E do juramento que deu a Isaque;

10 E o confirmou a Jacó por decreto, A Israel por aliança perpétua,

11 Dizendo: A ti darei a terra de Canaã, Como quinhão da vossa herança,

12 Quando eles eram em pequeno número, Muito poucos e forasteiros nela;

13 E andavam de nação em nação, Dum reino para outro povo.

14 Não permitiu que alguém os ofendesse; Antes por amor deles repreendeu a reis,

15 Dizendo: Não toqueis os meus ungidos, Nem maltrateis os meus profetas.

16 Chamou a fome sobre a terra; Quebrou todo o báculo do pão.

17 Enviou diante deles um homem; José foi vendido para ser escravo.

18 Torturaram-lhe os pés com grilhões; Ele foi posto a ferros,

19 Até que chegasse o tempo para o cumprimento da sua palavra, A promessa de Jeová o provou.

20 O rei mandou soltá-lo; O dominador dos povos deu-lhe liberdade.

21 Constituiu-o senhor da sua casa, E governador de toda a sua fazenda,

22 Para sujeitar à sua vontade os seus príncipes. E ensinar aos seus anciãos a sabedoria.

23 Israel também entrou no Egito, E Jacó peregrinou na terra de Cão.

24 Ele multiplicou grandemente ao seu povo, E o tornou mais forte do que os seus adversários.

25 Mudou-lhes o coração, para que odiassem o seu povo, E usassem de enganos para com os seus servos.

26 Ele enviou Moisés, seu servo. E a Aarão, a quem escolhera.

27 Mostrou entre eles os seus sinais, E maravilhas na terra de Cão.

28 Ele enviou trevas, e ficou escuro; E não rebelaram contra as suas palavras.

29 Converteu-lhes as águas em sangue, E matou-lhes os peixes.

30 A terra deles produziu rãs em abundância, Até na câmara dos seus reis.

31 Ele falou, e vieram enxames de moscas, E piolhos em todos os seus termos.

32 Deu-lhes saraiva por chuva, E fogo chamejante na sua terra.

33 Feriu-lhes também as vinhas, e as figueiras, E quebrou-lhes as árvores dos seus termos.

34 Ele falou, e vieram gafanhotos, E pulgões inumeráveis,

35 Que comeram toda a erva da terra, E comeram o fruto dos campos.

36 Feriu também todos os primogênitos na terra deles, As primícias de toda a sua força.

37 Fê-los sair com prata e ouro, E entre as suas tribos não havia quem tropeçasse.

38 Regozijou-se o Egito, quando eles saíram; Porque foi presa do terror deles.

39 Ele estendeu uma nuvem para servir de cobertura, E fogo para alumiar de noite.

40 Eles pediram, e ele fez vir codornizes, E os saciou do pão do céu.

41 Fendeu a rocha, e brotaram águas, As quais correram, qual rio, pelos lugares áridos.

42 Porquanto ele se lembrou da sua santa palavra, E de Abraão, seu servo.

43 Fez sair com alegria o seu povo, E com canto de júbilo os seus escolhidos.

44 Deu-lhes as terras das nações, E eles se apossaram dos trabalhos dos povos,

45 Para que lhe guardassem os estatutos, E lhe observassem as leis. Louvai a Jeová.