1 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

2 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

3 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

4 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

5 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

6 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

7 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

8 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

9 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

10 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

11 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

12 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

13 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

14 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

15 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

16 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

17 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

18 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

19 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

20 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

21 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

22 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

23 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

24 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

25 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

26 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

27 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

28 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

29 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

30 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

31 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

32 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

33 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

34 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

35 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

36 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

37 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

38 liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

39 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

40 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

41 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

42 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

43 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

44 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

45 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

46 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

47 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

48 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: "Amen". Girkite Viešpatį!

1 Louvai a Jeová. Rendei graças a Jeová, porque ele é bom; Porque a sua benignidade dura para sempre.

2 Quem poderá referir os poderosos feitos de Jeová, Ou manifestar todo o seu louvor?

3 Felizes são os que guardam a retidão, E aquele que pratica a justiça em todos os tempos.

4 Lembra-te de mim, Jeová, com a misericórdia que dispensas ao teu povo; Visita-me com a tua salvação,

5 Para que veja eu a prosperidade dos teus escolhidos, Para que me regozije com a alegria da tua nação, Para que me glorie juntamente com a tua herança.

6 Pecamos com nossos pais, Cometemos iniqüidade, e praticamos o mal.

7 Nossos pais não entenderam as tuas maravilhas no Egito, Não se lembraram da multidão das tuas benignidades, E foram rebeldes junto ao mar, ao Mar Vermelho.

8 Todavia ele os salvou por amor do seu nome, Para lhes dar a conhecer o seu grande poder.

9 Repreendeu também o Mar Vermelho, o qual ficou enxuto; Assim os conduziu pelos abismos como pelo deserto.

10 Salvou-os da mão de quem os odiava, E remiu-os do poder do inimigo.

11 As águas cobriram os seus adversários; Não ficou deles nem um só.

12 Então deram crédito às suas palavras, E cantaram-lhe o louvor.

13 Bem depressa se esqueceram das suas obras, E não lhe aguardaram o conselho;

14 Mas deixaram-se levar da cobiça no deserto, E tentaram a Deus no ermo.

15 Deu-lhes o que pediram, Mas enviou-lhes magreza às suas almas.

16 Eles invejaram a Moisés no acampamento E a Aarão, o santo de Jeová.

17 Abriu-se a terra que tragou a Datã, E cobriu a gente de Abirão.

18 Ateou-se um fogo no meio da sua gente, A chama abrasou os perversos.

19 Em Horebe fizeram um bezerro, E adoraram uma imagem fundida.

20 Assim trocaram a sua glória Pelo simulacro de um boi que come erva.

21 Esqueceram-se de Deus, seu Salvador, Que no Egito fizera grandezas,

22 Maravilhas na terra de Cão E coisas tremendas junto ao Mar Vermelho.

23 Portanto ele disse que ia exterminá-los; assim o teria feito, Se Moisés, seu escolhido, se não lhe houvesse interposto, Para impedir que a sua ira os destruísse.

24 Eles desprezaram a terra aprazível, E não deram crédito à sua palavra;

25 Mas murmuraram nas suas tendas, E não deram ouvidos à voz de Jeová.

26 Portanto, levantando a mão, jurou-lhes Que os havia de derribar no deserto;

27 E que também lhes derribaria entre as nações a sua descendência, E os dispersaria pelas terras.

28 Uniram-se também com Baal-Peor, E comeram os sacrifícios dos mortos.

29 Assim o provocaram à ira com as suas ações; E a praga os assaltou.

30 Então se levantou Finéias, e executou o juízo; Assim cessou a praga.

31 Isso lhe foi imputado por justiça, Em todas as gerações para sempre.

32 Também o indignaram junto às águas de Meribá, De sorte que por causa deles resultou mal a Moisés:

33 Porque eram rebeldes ao espírito de Deus, E Moisés falou imprudentemente com os seus lábios.

34 Não exterminaram aos povos, Como Jeová lhes ordenou;

35 Antes se mesclaram com as nações, E aprenderam-lhes as obras.

36 Serviram-lhes os ídolos, Os quais se lhes converteram em laços.

37 Sacrificaram seus filhos e filhas aos demônios,

38 E derramaram o sangue inocente, o sangue de seus filhos e filhas, Que eles sacrificaram aos ídolos de Canaã: A terra foi manchada com sangue.

39 Assim se contaminaram com as suas obras, E se prostituíram nos seus feitos.

40 Por isso se acendeu a ira de Jeová contra o seu povo, E ele abominou a sua herança.

41 Entregou-os ao poder das nações, E sobre eles dominavam os que os odiavam.

42 Oprimiram-nos também os seus inimigos, E sob o poder destes foram humilhados.

43 Muitas vezes os livrou; Mas eles, rebeldes, permaneceram no seu conselho, E por sua iniqüidade foram abatidos.

44 Todavia olhou para a sua angústia, Quando lhes ouviu o clamor;

45 Recordou a favor deles a sua aliança, E se arrependeu segundo a multidão das suas benignidades.

46 Fê-los também receber compaixão Da parte de todos os que os levaram cativos.

47 Salva-nos, Jeová, Deus nosso, E congrega-nos dentre as nações, Para darmos graças ao teu santo nome, E gloriarmo-nos no teu louvor.

48 Bendito seja Jeová, Deus de Israel, Desde a eternidade até a eternidade, E diga o povo todo: Amém. Louvai a Jeová. que navegam, e em geral todos os homens