1 Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: "Skrisk kaip paukštis į kalnus"?

2 Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.

3 Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?

4 Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.

5 Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.

6 Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.

7 Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

1 Em Jeová me refugiei; Como dizeis à minha alma: Fugi, qual pássaro, para o vosso monte?

2 Pois eis que os iníquos armam o arco; Ajustam a sua seta na corda, Para dispararem do escuro contra os de reto coração.

3 Quando os fundamentos forem destruídos, Que poderá fazer o justo?

4 Jeová está no seu santo templo, Jeová tem no céu o seu trono: Os seus olhos contemplam, as suas pálpebras sondam os filhos dos homens.

5 Jeová prova ao justo, Mas ao iníquo e ao que ama a violência, a sua alma os aborrece.

6 Fará chover laços sobre os iníquos: Fogo, enxofre e vento abrasador serão o quinhão do seu copo.

7 Pois Jeová é justo; ele ama a justiça; Os retos verão a seu rosto.