1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.
2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,
3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.
4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.
5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!
6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.
7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.
8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.
9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.
10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.
13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.
14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.
15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.
16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.
17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.
18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.
19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.
21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.
22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.
23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.
24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.
25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.
28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.
30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.
31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.
32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.
33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.
34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.
35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.
36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,
37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.
38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.
39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.
40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.
41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.
42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.
44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.
45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.
46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.
47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.
52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.
53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.
54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.
55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.
56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.
57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.
58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.
59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.
60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.
61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.
62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.
63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.
64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.
65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.
67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.
68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.
69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.
70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.
71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.
72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.
73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.
74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.
75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.
76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.
77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.
78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.
79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.
80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.
81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.
82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?
83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.
84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?
85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.
86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.
87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.
88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.
89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.
90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.
91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.
92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.
93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.
94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.
95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.
96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.
97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.
101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.
103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.
104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.
105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.
107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.
109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.
110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.
111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.
112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.
113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.
114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.
115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.
116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.
117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.
118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.
119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.
120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.
121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.
122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.
123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.
124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.
125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.
126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.
127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.
128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.
129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.
131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.
133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.
134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.
135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.
136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.
137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.
138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.
139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.
140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.
141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.
142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymastiesa.
143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.
144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.
145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.
146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.
147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.
149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.
151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.
152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.
153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.
154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.
155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.
156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.
158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.
159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.
160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.
161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.
162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.
163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.
164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.
165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.
166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.
167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.
168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.
169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.
171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.
172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.
173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.
174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.
175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.
176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.
1 Felizes são aqueles cuja vida é íntegra, Que andam na lei de Jeová.
2 Felizes são os que guardam os seus testemunhos, Que o buscam de todo o seu coração;
3 Que não praticam iniqüidade, E andam nos seus caminhos.
4 Tu nos ordenaste os teus preceitos, Para que os observemos à risca.
5 Oxalá que os meus caminhos fossem dispostos, Para observarem os teus estatutos!
6 Então não serei envergonhado, Quando tiver respeito a todos os teus mandamentos.
7 Dar-te-ei graças com integridade de coração, Quando aprender os teus retos juízos.
8 Observarei os teus estatutos; Não me desampares de todo.
9 Como poderá o mancebo guardar puro o seu caminho? Observando-o segundo a tua palavra.
10 De todo o meu coração te hei buscado; Não me deixes desviar dos teus mandamentos.
11 No meu coração tenho entesourado a tua palavra, Para não pecar eu contra ti.
12 Bendito és tu, Jeová; Ensina-me os teus estatutos.
13 Com os meus lábios tenho narrado Todos os juízos da tua boca.
14 Regozijo-me no caminho dos teus testemunhos, Tanto como em todas as riquezas.
15 Nos teus preceitos meditarei, E às tuas veredas terei respeito.
16 Nos teus estatutos deleitar-me-ei; Não me esquecerei da tua palavra.
17 Sê liberal para com o teu servo, para que eu viva; Assim observarei a tua palavra.
18 Desvenda os meus olhos, para que eu contemple As maravilhas que se derivam da tua lei.
19 Sou peregrino na terra: Não escondas de mim os teus mandamentos.
20 A minha alma está quebrantada pelo desejo, Que em todo o tempo tem sentido por teus juízos.
21 Increpaste os soberbos, os malditos, Que se desviam dos teus mandamentos.
22 Tira de sobre mim o opróbrio e o desprezo, Pois tenho guardado os teus testemunhos.
23 Príncipes assentaram-se e falaram contra mim, Mas o teu servo meditou nos teus estatutos.
24 Demais, os teus testemunhos são as minhas delícias, Os meus conselheiros.
25 A minha alma está apegada ao pó: Vivifica-me segundo a tua palavra.
26 Expus os meus caminhos, e me respondeste: Ensina-me os teus estatutos.
27 Faze-me compreender os caminhos dos teus preceitos; Assim meditarei nas tuas maravilhas.
28 A minha alma consome-se de tristeza; Fortalece-me segundo a tua palavra.
29 Afasta de mim o caminho da mentira E concede-me a graça de seguir a tua lei.
30 Escolhi o caminho da fidelidade; Diante de mim pus os teus juízos.
31 Aos teus testemunhos me apego; Não me cubras, Jeová, de vergonha.
32 Percorrerei os caminhos dos teus mandamentos, Quando dilatares o meu coração.
33 Ensina-me, Jeová, o caminho dos teus estatutos, Que eu o reterei até o fim.
34 Dá-me entendimento, e guardarei a tua lei; Sim de todo o coração a observarei.
35 Guia-me pela senda dos teus mandamentos, Porque nela me comprazo.
36 Inclina o meu coração para os teus testemunhos, E não para a avareza.
37 Desvia os meus olhos de verem a vaidade, E vivifica-me nos teus caminhos.
38 Confirma ao teu servo a tua promessa, Que provém do temor a ti.
39 Aparta de mim o opróbrio de que tenho medo, Porque os teus juízos são bons.
40 Eis que tenho suspirado pelos teus preceitos; Vivifica-me na tua justiça.
41 Venham também a mim as tuas benignidades, Jeová, A tua salvação segundo a tua palavra.
42 Assim terei que responder ao que me afronta, Pois confio na tua palavra.
43 Não tires de todo da minha boca a palavra da verdade, Pois tenho esperado nos teus juízos.
44 Assim observarei de contínuo a tua lei Para todo o sempre.
45 Andarei em liberdade, Pois busco os teus preceitos.
46 Falarei dos teus testemunhos diante de reis, E não me envergonharei.
47 Comprazer-me-ei nos teus mandamentos, Que tenho amado.
48 Levantarei as minhas mãos para os teus mandamentos, que tenho amado, E meditarei nos teus estatutos.
49 Lembra-te da palavra dada ao teu servo, Porque me fizeste nutrir esperança.
50 Este é o meu conforto na minha aflição, Que a tua palavra me vivifica.
51 Muito zombaram de mim os soberbos, Contudo não me desviei da tua lei.
52 Lembro-me, Jeová, dos teus juízos no passado, E me conforto.
53 A indignação apoderou-se de mim, Por causa dos perversos que abandonam a tua lei.
54 Os teus estatutos têm sido os meus cânticos Na casa da minha peregrinação.
55 De noite lembro-me do teu nome, Jeová, E observo a tua lei.
56 Isto é o que comigo se tem dado, Porque guardo os teus preceitos.
57 Jeová é o meu quinhão: Eu disse que observaria as tuas palavras.
58 De todo o meu coração implorei a tua graça; Compadece-te de mim segundo a tua palavra.
59 Considerei os meus caminhos, E voltei os meus pés para os teus testemunhos.
60 Dei-me pressa, e não me demorei, Em observar os teus mandamentos.
61 Enleiaram-me os laços dos perversos, Porém não me esqueci da tua lei.
62 À meia noite me levantarei para te dar graças, Por causa dos teus justos juízos.
63 Companheiro sou de todos os que te temem, E dos que observam os teus preceitos.
64 Cheia está a terra, Jeová, da tua benignidade: Ensina-me os teus estatutos.
65 Tens procedido bem com o teu servo, Segundo a tua palavra, ó Jeová.
66 Ensina-me bom juízo, e conhecimento, Pois creio em teus mandamentos.
67 Antes de ser afligido, eu me extraviei; Mas agora observo a tua palavra.
68 Tu és bom, e fazes o bem; Ensina-me os teus estatutos.
69 Os soberbos têm forjado mentiras contra mim; Eu, de todo o meu coração, guardarei os teus preceitos.
70 O seu coração é insensível como a graxa: Eu, porém, me deleito na tua lei.
71 Foi-me bom ter sido aflito, Para que eu aprendesse os teus estatutos.
72 Mais vale para mim a lei da tua boca Do que milhares de ouro e de prata.
73 As tuas mãos me fizeram, e me formaram; Dá-me entendimento para aprender os teus mandamentos.
74 Aqueles que te temem, me verão e se alegrarão, Porque na tua palavra tenho esperado.
75 Conheço, Jeová, que os teus juízos são justos, E que com fidelidade me atribulaste.
76 Seja, pois, a tua benignidade para o meu conforto, Segundo a tua palavra ao teu servo.
77 Sobre mim venham as tuas ternas misericórdias, para que eu viva; Porque a tua lei é a minha delícia.
78 Envergonhados sejam os soberbos, por me terem subvertido com mentiras; Eu, porém, meditarei nos teus preceitos.
79 Voltem-se para mim os que te temem, Para que conheçam os teus testemunhos.
80 Seja o meu coração perfeito nos teus estatutos, Para que eu não seja envergonhado.
81 A minha alma desfalece, aguardando a tua salvação; Espero na tua palavra.
82 Desfalecem os meus olhos, aguardando a tua palavra, Enquanto digo: Quando me confortarás?
83 Pois me tornei qual um odre na fumaça, Contudo não me esqueço dos teus estatutos.
84 Quantos são os dias do teu servo? Quando proferirás sentença sobre os que me perseguem?
85 Abriram-me covas os soberbos, Que não andam segundo a tua lei.
86 Todos os teus mandamentos são fiéis; Eles me perseguem injustamente; ajuda-me.
87 Quase que me consumiram sobre a terra; Eu, porém, não abandonei os teus preceitos.
88 Vivifica-me segundo a tua benignidade, Assim observarei o testemunho da tua boca.
89 Para sempre, Jeová, A tua palavra está firmada no céu.
90 A tua fidelidade estende-se a todas as gerações; Estabeleceste a terra, e ela permanece firme.
91 Tudo permanece firme hoje conforme os teus juízos, Pois todas as coisas te servem.
92 Se a tua lei não houvera sido a minha delícia, Eu teria então perecido na minha aflição.
93 Nunca me esquecerei dos teus preceitos, Porque com eles me tens vivificado.
94 Sou teu, salva-me; Porque busco os teus preceitos.
95 Os perversos me têm espreitado para me prenderem; Considerarei os teus testemunhos.
96 Tenho visto que em toda a perfeição há limites; O teu mandamento é ilimitado.
97 Quanto amo a tua lei! Ela é a minha meditação de contínuo.
98 Os teus mandamentos fazem-me mais sábio que os meus inimigos, Pois sempre estão comigo.
99 Mais discernimento tenho do que todos os que me ensinam, Porque os teus testemunhos são a minha meditação.
100 Mais entendo eu do que os idosos, Porque tenho guardado os teus preceitos.
101 De todo o mau caminho retiro os meus pés, A fim de observar a tua palavra.
102 Dos teus juízos não me desvio, Porque és tu quem me instrui.
103 Quão doces são as tuas palavras ao meu paladar! Sim mais doces do que o mel à minha boca.
104 Por meio dos teus preceitos consigo entendimento, Pelo que aborreço todo o caminho de falsidade.
105 Lâmpada para os meus pés é a tua palavra, E luz para a minha vereda.
106 Jurei, e confirmei o meu juramento, De observar os teus justos juízos.
107 Estou aflitíssimo; Vivifica-me Jeová, segundo a tua palavra.
108 Aceita, te rogo Jeová, as ofertas voluntárias da minha boca, E ensina-me os teus juízos.
109 Estou continuamente em perigo de vida, Contudo não me esqueço da tua lei.
110 Os perversos armaram-me laço, Todavia não me desvio dos teus preceitos.
111 Tomei os teus testemunhos como herança para sempre, Pois eles são o gozo do meu coração.
112 Inclino o meu coração para cumprir os teus estatutos, Para sempre, até o fim.
113 Aborreço os irresolutos, Mas amo a tua lei.
114 Tu és o meu refúgio e o meu escudo; Na tua palavra espero.
115 Apartai-vos de mim, malfeitores, Para que eu guarde os mandamentos do meu Deus.
116 Ampara-me segundo a tua palavra, para que eu viva; E não me deixes ser envergonhado no que espero.
117 Sustenta-me, e serei salvo, E de contínuo terei respeito aos teus estatutos.
118 Desprezas todos os que se afastam dos teus estatutos, Porque falsidade é a astúcia deles.
119 Deitas fora, como escória, todos os perversos da terra, Por isso amo os teus testemunhos.
120 Arrepia-se-me a carne com temor de ti. E tenho medo dos teus juízos.
121 Tenho feito juízo e justiça; Não me abandones aos meus opressores.
122 Sê fiador do teu servo para o bem; Não me oprimam os soberbos.
123 Desfalecem os meus olhos, aguardando a tua salvação, E a promessa da tua justiça.
124 Procede com o teu servo segundo a tua benignidade, E ensina-me os teus estatutos.
125 Eu sou o teu servo; dá-me entendimento, Para que eu conheça os teus testemunhos.
126 É tempo de Jeová entrar em ação, Pois eles violaram a tua lei.
127 Amo os teus mandamentos Mais do que o ouro, sim mais do que o ouro fino.
128 Portanto retos em tudo considero todos os teus preceitos; E aborreço todo o caminho da falsidade.
129 Maravilhosos são os teus testemunhos, Por isso é que a minha alma os guarda,
130 A revelação das tuas palavras alumia; Dá entendimento aos simples.
131 Abri a minha boca, e arquejei; Pois suspirei pelos teus mandamentos.
132 Volta-te para mim, e compadece-te de mim, Como costumas fazer aos que amam o teu nome.
133 Firma na tua lei os meus passos; E não se apodere de mim iniqüidade alguma.
134 Resgata-me da opressão do homem, Assim observarei os teus preceitos.
135 Faze resplandecer o teu rosto sobre o teu servo, E ensina-me os teus estatutos.
136 Os meus olhos derramam rios de água, Porque os homens não observam a tua lei.
137 Justo és, Jeová, E retos são os teus juízos.
138 Ordenaste os teus testemunhos com retidão, E com suma fidelidade.
139 O meu zelo me consome, Porque os meus adversários se esqueceram das tuas palavras.
140 Puríssima é a tua palavra, Por isso é que o teu servo a ama.
141 Pequeno sou e desprezado, Contudo não me esqueço dos teus preceitos.
142 A tua justiça é justiça eterna, E a tua lei é verdade.
143 Sobre mim vieram tribulação e angústia, Todavia os teus mandamentos são a minha delícia.
144 Os teus testemunhos são justos para sempre; Dá-me entendimento, e viverei.
145 Tenho clamado de todo o meu coração; responde-me, Jeová: Guardarei os teus estatutos.
146 A ti hei clamado; salva-me, E observarei os teus testemunhos.
147 Antecipo a alva da manhã e clamo; Aguardo com esperança as tuas palavras.
148 Os meus olhos antecipam as vigílias noturnas, Para que eu medite na tua palavra.
149 Ouve, segundo a tua benignidade, a minha voz; Vivifica-me, Jeová, segundo os teus juízos.
150 Aproximam-se os que me perseguem maliciosamente; Eles andam afastados da tua lei.
151 Tu estás perto, Jeová; E todos os teus mandamentos são verdade.
152 Há muito sei eu dos teus testemunhos Que os fundaste para sempre.
153 Considera a minha aflição e livra-me, Pois não me esqueço da tua lei.
154 Pleiteia a minha causa e resgata-me; Vivifica-me segundo a tua palavra.
155 Dos perversos longe está a salvação, Pois não buscam os teus estatutos.
156 Muitas são, Jeová, as tuas ternas misericórdias; Vivifica-me segundo os teus juízos.
157 Muitos são os meus perseguidores e os meus adversários, Contudo não me desvio dos teus testemunhos.
158 Vi os prevaricadores e afligi-me, Porque não observam a tua palavra.
159 Considera como amo os teus preceitos; Vivifica-me, Jeová, segundo a tua benignidade.
160 A soma da tua palavra é a verdade; Cada um dos teus justos juízos dura para sempre.
161 Príncipes me hão perseguido sem causa, Mas o meu coração teme as tuas palavras.
162 Regozijo-me com a tua palavra, Como quem acha grande despojo.
163 Odeio, e aborreço a mentira; Amo, porém, a tua lei.
164 Sete vezes no dia te louvo Por causa dos teus justos juízos.
165 De grande paz gozam os que amam a tua lei; E nada há que os faça tropeçar.
166 Tenho aguardado com esperança a tua salvação, Jeová; E tenho cumprido os teus mandamentos.
167 A minha alma tem observado os teus testemunhos, E sumamente os amo.
168 Tenho observado os teus preceitos e os teus testemunhos, Pois diante de ti estão todos os meus caminhos.
169 Aproxime-se de ti, Jeová, o meu clamor; Dá-me entendimento segundo a tua palavra.
170 Chegue a tua presença a minha súplica; Livra-me segundo a tua palavra.
171 Profiram louvor os meus lábios, Pois me ensinas os teus estatutos.
172 Celebre a minha língua a tua lei, Pois todos os teus mandamentos são justiça.
173 Esteja pronta a tua mão para me socorrer, Pois escolhi os teus preceitos.
174 Tenho suspirado pela tua salvação, Jeová; E a tua lei é a minha delícia.
175 Viva a minha alma, para que te louve; Auxiliem-me os teus juízos.
176 Tenho andado errante, qual ovelha perdida; busca ao teu servo, Pois não me esqueço dos teus mandamentos.