1 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
2 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
3 Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.
5 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
6 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
7 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
8 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
9 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
10 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: "Tamsa teapdengia mane", naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
12 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
17 Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!
18 Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.
19 Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!
20 Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.
21 Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.
22 Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.
24 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
1 Jeová, tu me sondas e conheces.
2 Tu conheces o meu sentar e o meu levantar, De longe entendes o meu pensamento.
3 Esquadrinhas a minha vereda e o meu pouso, Estás ciente de todos os meus caminhos.
4 Pois ainda a palavra não está na minha língua, Já tu, Jeová, a conheces toda.
5 Por detrás e por diante me cercas, E pões sobre mim a tua mão.
6 Tal conhecimento é maravilhoso demais para mim; Elevado é, não o posso atingir.
7 Para onde me irei do teu espírito? Ou para onde fugirei da tua presença?
8 Se eu subir aos céus, lá tu estás; Se eu fizer a minha cama no Cheol, eis que estás ali;
9 Se eu tomar as asas da alva, E habitar nas extremidades do mar;
10 Ainda lá me guiará a tua mão, E me susterá a tua destra.
11 Se eu disser: Certamente as trevas me encobrirão, E a luz ao redor de mim se tornará noite;
12 Até as trevas não são demasiado escuras para ti, Mas a noite resplandece como o dia: Para ti tanto fazem as trevas como a luz.
13 Pois tu formaste os meus rins, Entrelaçaste-me no ventre de minha mãe.
14 Graças te darei, pois sou assombrosa e maravilhosamente feito: Maravilhosas são as tuas obras; E a minha alma o sabe muito bem.
15 Não te era oculta a minha forma, Quando fui feito às ocultas, E primorosamente tecido nas profundezas da terra.
16 Os teus olhos viram a minha substância, ainda informe; E no teu livro foram escritos os dias, Todos os dias que foram ordenados, Quando nenhum deles ainda existia.
17 Para mim, quão preciosos são os teus pensamentos, ó Jeová! Quão grande é a soma deles!
18 Se eu os contasse, são eles mais numerosos do que a areia: Quando acordo, ainda estou contigo.
19 Oxalá que tirasses a vida ao perverso, ó Deus; Apartai-vos de mim, homens sanguinários.
20 Eles se rebelam malvadamente contra ti, E os teus inimigos tomam em vão o teu nome.
21 Não aborreço eu, Jeová, os que te aborrecem? Não abomino eu os que se levantam contra ti?
22 Aborreço-os com ódio completo; Eles se tornaram os meus inimigos.
23 Sonda-me, ó Deus, e conhece o meu coração; Prova-me, e conhece os meus pensamentos;
24 Vê se em mim há algum caminho de perversidade, E guia-me pelo caminho eterno.