1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?

2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.

3 Jie sako: "Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves".

4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:

6 "Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne".

7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: "Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.

8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi".

10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.

11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.

12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

1 Por que se amotinam as nações, E os povos tramam em vão?

2 Insurgem-se os reis da terra, E os príncipes conspiram Contra Jeová e contra o seu ungido, dizendo:

3 Rompamos as suas ataduras, E lancemos de nós as suas cordas.

4 Aquele que está sentado nos céus, se rirá; O Senhor zombará deles.

5 Então lhes falará na sua ira, E no seu furor os confundirá.

6 Eu, porém, tenho estabelecido o meu rei Em Sião, meu santo monte.

7 Falarei acerca do decreto: Jeová disse-me: Tu és meu filho; Eu hoje te gerei.

8 Pede-me, que te darei as nações por tua herança, E as extremidades da terra por tua possessão.

9 Tu as quebrarás com uma vara de ferro, Fá-las-ás em pedaços como vaso de oleiro.

10 Agora, pois, ó reis, fazei-vos prudentes; Deixai-vos instruir, juízes da terra.

11 Servi a Jeová com temor, E regozijai-vos com tremor.

12 Beijai ao filho, para que não se ire, E pereçais no caminho, Porque em breve se acenderá a sua ira, Felizes são todos os que nele se refugiam.