1 Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.
2 Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.
3 Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmęgyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.
4 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.
5 Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labuinėra Tau lygaus nė vieno,jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.
6 Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.
7 Tada tariau: "Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.
8 Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje".
9 Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.
10 Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.
11 Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.
12 Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.
13 Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!
14 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!
15 Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: "Gerai, gerai".
16 Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: "Didis yra Viešpats!"
17 Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!
1 Esperei com paciência por Jeová; Ele se inclinou para mim e ouviu o meu clamor por socorro.
2 Também me tirou duma cova de perdição, dum tremedal de lama; Colocou os meus pés sobre uma rocha e firmou os meus passos.
3 Pôs um novo cântico na minha boca, hino de louvor ao nosso Deus; Muitos verão isso, temerão, E confiarão em Jeová.
4 Feliz é o homem que faz de Jeová a sua confiança, E não se virá para os arrogantes e para os apóstatas mentirosos.
5 Muitas são, Jeová, Deus meu, as tuas maravilhas que tens feito, E bem assim os teus pensamentos para conosco; Ninguém há que se possa comparar a ti. Se eu quisesse declará-los e deles falar, São mais do que se podem contar.
6 Em sacrifícios e em ofertas de cereais não te deleitas; Abriste-me os ouvidos: Holocaustos e ofertas pelo pecado, não os exigiste.
7 Então disse eu: Eis que venho; No rolo do livro está escrito a meu respeito:
8 Em fazer a tua vontade, Deus meu, eu me deleito; A tua lei está dentro do meu coração.
9 Proclamei boas novas de justiça nas grandes congregações; Eis que não fechei os meus lábios, Tu, Jeová, o sabes.
10 Não ocultei dentro do meu coração a tua justiça; Declarei a tua fidelidade e a tua salvação: Não escondi da grande congregação a tua benignidade e a tua verdade.
11 Tu, Jeová, não me retirarás as tuas ternas misericórdias; A tua benignidade e a tua verdade sempre me guardarão.
12 Pois me cercaram males inumeráveis, As minhas iniqüidades me alcansaram, e não posso ver; São mais que os cabelos da minha cabeça e o meu coração me desamparou.
13 Digna-te, Jeová, livrar-me; Dá-te pressa, Jeová, em me socorrer.
14 Sejam à uma envergonhados e confundidos Aqueles que buscam tirar-me a vida, Sejam obrigados a voltar atrás e cubram-se de ignomínia Aqueles que folgam com o meu mal.
15 Fiquem desolados em razão da sua vergonha Os que me dizem: Ah! ah!
16 Folguem e regozijem-se em ti Todos os que te buscam. Digam continuamente os que amam a tua salvação: Magnificado seja Jeová.
17 Mas quanto a mim, pobre e necessitado, O Senhor cuida de mim. Tu és o meu amparo e o meu libertador; Não tardes, Deus meu.