1 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.
3 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.
4 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:
5 "Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką".
6 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.
7 "Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!
8 Ne dėl aukų barsiu tavedeginamąsias aukas visada man aukojai.
9 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.
10 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.
11 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.
12 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.
13 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?
14 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.
15 Šaukis manęs nelaimės dienątai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane".
16 O nedorėliui Dievas sako: "Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?
17 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.
18 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.
19 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.
20 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.
21 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.
22 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.
23 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą".
1 O poderoso Deus, Jeová, fala E convoca a terra desde o nascer do sol até o seu ocaso.
2 Desde Sião, perfeição de beleza, Resplandece Deus.
3 O nosso Deus vem, e não fica em silêncio; Arde diante dele um fogo, E em redor reina uma grande procela.
4 Ele intima os céus lá em cima, E a terra para o julgamento do seu povo.
5 Reuni a mim os meus santos, Os que comigo fazem aliança por meio de sacrifícios.
6 Os céus proclamam a retidão dele, Porque é Deus mesmo quem vai julgar. (Selá)
7 Ouve, povo meu, e eu falarei; Ó Israel, e eu te protestarei: Eu sou Deus, o teu Deus.
8 Não te argüirei de teus sacrifícios, Nem de teus holocaustos, que estão sempre diante de mim.
9 Não tomarei da tua casa novilhos, Nem dos teus apriscos, bodes.
10 Pois meus são todos os animais do bosque, E os gados sobre milhares de outeiros.
11 Conheço todas as aves dos montes, E tudo o que se move no campo, tenho-o presente.
12 Se eu tivesse fome, não to diria a ti; Pois meu é o mundo e a sua plenitude.
13 Acaso hei de comer a carne de touros, Ou beber o sangue de bodes?
14 Oferece a Deus sacrifício de ação de graças, E paga ao Altíssimo os teus votos;
15 Invoca-me no dia da angústia; Eu te livrarei, e tu me glorificarás.
16 Mas o iníquo diz Deus: Que fazes tu em recitares os meus estatutos, E em tomares a minha aliança na tua boca,
17 Visto que tu aborreces a instrução, E lanças para trás das costas as minhas palavras?
18 Quando vias um ladrão, tu te comprazias nele, E participavas com os adúlteros.
19 Soltas a tua boca para a perversidade, E a tua língua trama enganos.
20 Sentado falas contra teu irmão, Difamas o filho de tua mãe.
21 Estas coisas tens feito, e calei-me; Pensavas que eu me tornaria sem dúvida como tu: Mas eu te argüirei, e te porei tudo à vista.
22 Considerai isto, vós que vos esqueceis de Deus, Para que não vos despedace eu, sem haver quem acuda.
23 Aquele que oferece o sacrifício de ação de graças, me glorifica; E àquele que prepara o seu caminho, Far-lhe-ei ver a salvação de Deus. espírito reto de ter ele entrado a Bate-Seba