1 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.

2 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.

3 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?

4 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.

5 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?

6 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.

7 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.

8 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!

9 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.

10 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.

1 Jeová, não me repreendas na tua ira, Nem me castigues no teu furor.

2 Compadece-te de mim, Jeová, porque eu me sinto abatido; Sara-me, Jeová, porque os meus ossos estão perturbados.

3 A minha alma está também em extremo perturbada; Mas tu, Jeová, até quando?

4 Volta-te, Jeová, livra a minha alma: Salva-me por amor da tua bondade.

5 Pois na morte não há recordação de ti, No Cheol quem te dará louvor?

6 Estou cansado do meu gemido; Todas as noites faço nadar a minha cama; Inundo de lágrimas o meu leito.

7 A minha vista de mágoa desfalece, Tem-se envelhecido por causa de todos os meus adversários.

8 Apartai-vos de mim, todos os que obrais a iniqüidade, Porque Jeová já ouviu a voz do meu pranto.

9 Jeová já ouviu a minha súplica, Jeová receberá a minha oração.

10 Todos os meus inimigos serão envergonhados e em extremo perturbados; Tornarão atrás, e serão envergonhados num momento.