1 Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.
2 Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.
3 Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.
4 Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!
5 Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.
6 Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.
7 Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,
8 žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.
9 Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.
10 Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.
11 Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,
12 karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.
13 Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksujo plunksnos.
14 Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.
15 Dievo kalnaskalnas Bašane, aukštas kalnaskalnas Bašane.
16 Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!
17 Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.
18 Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.
19 Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.
20 Mūsų Dievasmus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.
21 Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.
22 Viešpats tarė: "Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,
23 kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti".
24 Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.
25 Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.
26 Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.
27 Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.
28 Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!
29 Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.
30 Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.
31 Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!
32 Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!
33 Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.
34 Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!
35 Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!
1 Levantar-se-á Deus, dispersos serão os seus inimigos; E os que o aborrecem, fugirão da sua presença.
2 Como a fumaça se dissipa, assim os dissiparás; Como ao fogo se derrete a cera, Assim à presença de Deus perecerão os iníquos.
3 Mas alegrar-se-ão os justos na presença de Deus, Sim se regozijarão de alegria.
4 Cantai a Deus, cantai louvores ao seu nome; Fazei uma estrada real para aquele que cavalga pelos desertos. Já é o seu nome; exultai diante dele.
5 Pai de órfãos, e juiz de viúvas, É Deus na sua santa morada.
6 Deus fez que os solitários constituíssem famílias; Tira os presos para a prosperidade: Os rebeldes, porém, habitam em terra árida.
7 Ó Deus, ao partires à frente do teu povo, Ao marchares pelo deserto; (Selá)
8 Tremeu a terra, Gotejaram também os céus à presença de Deus: Sim o Sinai tremeu à presença de Deus, do Deus de Israel.
9 Copiosa chuva mandaste, ó Deus, Tu confirmaste a tua herança, quando ela estava cansada.
10 Ali a tua grei fixou residência; Da tua bondade, ó Deus, fizeste provisão para os aflitos.
11 O Senhor expede o decreto; Grande é a companhia das mulheres que publicam as boas novas.
12 Reis de exércitos fogem, sim fogem; Aquele que fica em casa reparte os despojos.
13 Embora vos deiteis entre as cercas dos apriscos, Sois como as asas da pomba, cobertas de prata, Cujas penas maiores o são de ouro amarelo.
14 Quando o Todo-poderoso ali dispersou os reis, Foi como quando cai neve sobre o monte Zalmom.
15 Monte grandíssimo é o monte de Basã, Monte de cabeços é o de Basã.
16 Por que estais vós, montes de cabeços, olhando de inveja Para o monte que Deus escolheu para a sua habitação? Jeová habitará nele para sempre.
17 Os carros de Deus são vinte mil, sim milhares de milhares; O Senhor está no meio deles; o Sinai está no santuário.
18 Subiste ao alto, levaste cativos os prisioneiros; Recebeste dons dos homens, Mesmo dos rebeldes, para Deus Jeová habitar entre eles.
19 Bendito seja o Senhor, Que diariamente leva a nossa carga; Deus é a nossa salvação. (Selá)
20 Deus para nós é um Deus poderoso para salvar; A Jeová, Senhor nosso, pertencem os livramentos da morte.
21 Mas Deus esmigalhará a cabeça dos seus inimigos, O crânio cabeludo daquele que prossegue nos seus delitos.
22 Disse o Senhor: Desde Basã farei voltar, Fá-los-ei tornar das profundezas do mar,
23 Para que mergulhes o teu pé em sangue, E para que a língua dos teus cães haja dos inimigos o seu quinhão.
24 Eles viram, ó Deus, a tua entrada, A entrada do meu Deus, do meu rei, no santuário.
25 Iam na frente os cantores, atrás os tocadores de instrumentos de cordas, No meio das donzelas que tocavam adufes.
26 Nas congregações bendizei a Deus, Ao Senhor, vós que sois da fonte de Israel,
27 Ali está o pequeno Benjamim, seu chefe, Os príncipes de Judá em grande número, Os príncipes de Zebulom, os príncipes de Naftali.
28 O teu Deus ordena que sejas forte; Fortalece, ó Deus, o que obraste por nós.
29 Por causa do teu templo em Jerusalém, Os reis te trarão presentes.
30 Repreende a besta fera dos caniçais, A multidão dos touros, e os bezerros dos povos, Calcando aos pés os pedaços de prata: Dissipou os povos que se deleitam em guerra.
31 Do Egito virão magnates; A Etiópia se dará pressa em estender as mãos para Deus.
32 Reinos da terra, entoai cânticos a Deus; Cantai louvores ao Senhor, (Selá)
33 Àquele que monta sobre os céus dos céus desde a antigüidade; Eis que ele faz ouvir a sua voz-voz poderosa.
34 Atribui força a Deus, Cuja majestade é sobre Israel, e cuja força está nos céus.
35 Ó Deus, tu és terrível no teu santuário: O Deus de Israel, ele dá força e poder ao seu povo. Bendito seja Deus.