1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: "Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?"
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantislyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
1 De feito Deus é bom para com Israel, Para com os que são puros de coração.
2 Mas quanto a mim, quase que os pés me resvalaram; Pouco faltou que os meus passos escorregassem.
3 Pois eu tinha inveja dos arrogantes, Vendo a prosperidade dos perversos.
4 Porque eles não têm apertos, São e robusto é o seu corpo.
5 Não participam das tribulações humanas, Nem como os outros homens são flagelados.
6 Por isso a soberba os cinge com um colar; A violência, como um vestido, os cobre.
7 Os olhos soltam-lhes da gordura, As fantasias da sua mente trasbordam.
8 Eles motejam e falam maliciosamente da opressão; Falam arrogantemente.
9 Põem nos céus a sua boca, E a sua língua percorre a terra.
10 Portanto para tais se desvia tal povo, Que bebe as suas águas em abundância,
11 Dizendo: Como sabe Deus? Acaso há conhecimento no Altíssimo?
12 Eis que tais são os perversos; E estando sempre em segurança, aumentam de opulência.
13 De certo em vão é que tenho purificado o meu coração, E lavado as minhas mãos na inocência,
14 Pois tenho sido afligido de contínuo, E castigado toda a manhã.
15 Se eu tivesse dito: Proferirei tais palavras, Eis que me teria havido traiçoeiramente para com a geração de teus filhos.
16 Quando eu pensava para compreender isto, Achei que era tarefa difícil para mim;
17 Até que entrei no santuário de Deus, E considerei o fim deles.
18 De certo tu os colocas em lugares escorregadios, Tu os lanças em destruição.
19 Como são levados à destruição num momento! Ficam de todo consumidos de terrores.
20 Como um sonho, quando se acorda; Assim tu, ó Senhor, ao despertares, desprezarás a imagem deles.
21 Quando o meu coração se exacerbava, E sentia retalharem-se-me os rins,
22 Eu estava embrutecido e ignorante: Tornei-me como um animal diante de ti.
23 Todavia estava eu de contínuo contigo, Tu me tomaste pela mão direita.
24 Guiar-me-ás com o teu conselho, E depois me receberás na glória.
25 Quem, senão a ti, tenho eu nos céus? Não há na terra quem eu deseje além de ti.
26 Desfalecem a minha carne e o meu coração; Do meu coração, porém, Deus é a fortaleza, e o meu quinhão para sempre.
27 Pois eis que hão de perecer os que se apartam de ti; Exterminarás a todos os que se desviam de ti.
28 Mas quanto a mim, bom é aproximar-me de Deus; No Senhor Jeová ponho o meu refúgio, Para que eu fale de todas as suas obras. aflito