1 Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.

2 Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!

3 Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

4 Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!

5 Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.

6 Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.

7 Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

8 Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.

9 Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.

10 Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.

11 Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.

12 Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas?

13 Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.

14 Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,

15 kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.

16 Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!

17 Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.

18 Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.

19 Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

1 Escuta, ó pastor de Israel; Tu, que conduzes a José como a um rebanho, Que estás entronizado sobre os querubins, resplandece.

2 Diante de Efraim, de Benjamim e de Manassés, desperta o teu poder, E vem salvar-nos.

3 Converte-nos, ó Deus; Faze resplandecer o teu rosto, e seremos salvos.

4 Jeová, Deus dos exércitos, Até quando te mostrarás indignado contra a oração do teu povo?

5 Tu os fizeste comer pão de lágrimas, E lhes deste a beber lágrimas em abundância.

6 Fazes-nos servir de contendas aos nossos vizinhos, E os nossos inimigos riem-se à vontade.

7 Converte-nos, Deus dos exércitos; Faze resplandecer o teu rosto, e seremos salvos.

8 Trouxeste do Egito uma videira; Expeliste as nações, e a plantaste.

9 Dispuseste o terreno diante dela; Ela deitou profundas raízes, e encheu a terra.

10 Cobriram-se os montes com a sombra dela, E com os seus sarmentos os cedros de Deus.

11 Ela estendeu os seus ramos até o mar, E os seus rebentos até o Rio.

12 Por que lhe derrubaste as cercas, De sorte que a vindimam todos os que passam pelo caminho?

13 O javali da selva a devasta, E os animais do campo dela se nutrem.

14 Volta, te rogamos, ó Deus dos exércitos; Olha lá do céu, e vê e visita esta videira,

15 Proteje o que a tua mão direita plantou, O bacelo que para ti robusteceste.

16 Está queimada de fogo, está decepada; Eles perecem pelas repreensões do teu rosto.

17 Seja o teu rosto sobre o varão da tua destra, Sobre o filho do homem que para ti robusteceste.

18 Assim não nos apartaremos de ti; Vivifica-nos, e nós invocaremos o teu nome.

19 Converte-nos, Jeová, Deus dos exércitos; Faze resplandecer o teu rosto, e seremos salvos.