1 Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:

2 "Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?

3 Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.

4 Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!"

5 Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.

6 Aš tariau: "Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.

7 Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis".

8 Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!

1 Deus assiste na congregação de Deus, No meio dos deuses julga ele.

2 Até quando julgareis injustamente, E tereis respeito às pessoas dos perversos? (Selá)

3 Fazei justiça ao fraco e ao órfão, Procedei retamente com o aflito e o desamparado.

4 Livrai o fraco e o necessitado, Salvai-o da mão dos perversos.

5 Eles não sabem nem entendem; Andam vagueando às escuras: Estão abalados todos os fundamentos da terra.

6 Eu disse: Vós sois deuses; E todos vós, filhos do Altíssimo.

7 Todavia, como homens, haveis de morrer, E, como qualquer dos príncipes, haveis de sucumbir.

8 Levanta-te, ó Deus, julga a terra, Pois tu herdarás todas as nações. confunda