1 Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

2 Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

3 Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

4 Jie sako: "Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų".

5 Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

6 Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

7 Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

8 Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

9 Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

10 jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

11 Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

12 kurie sakė: "Pasiglemžkime Dievo žemes!"

13 Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

14 Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

15 taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

16 Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

17 Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

18 Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!

1 Ó Deus, não guardes silêncio; Não te cales nem fiques quieto, ó Deus.

2 Pois eis que os teus inimigos fazem tumultos, E os que te odeiam, alçam a cabeça.

3 Formam planos cavilosos contra o teu povo, E juntos consultam contra os teus protegidos.

4 Eles dizem: Vinde, e destruamo-los para que não constituam nação; Assim não será lembrado mais o nome de Israel.

5 Pois juntos e unânimes se têm consultado, Contra ti fazem aliança,

6 As tendas de Edom e os ismaelitas, Moabe os hagarenos;

7 Gebal, Amom e Amaleque; A Filístia com os habitantes de Tiro.

8 A Assíria também está aliada com eles; Têm auxiliado aos filhos de Ló. (Selá)

9 Faze-lhes como fizeste a Midiã, Como a Sísera, como a Jabim, junto ao rio Quisom,

10 Os quais pereceram em Endor; Tornaram-se como esterco para a terra.

11 Faze os seus nobres como a Orebe e a Zeebe, E os seus príncipes como a Zebá e a Zalmuna,

12 Os quais disseram: Tomemos para nós As habitações de Deus.

13 Faze-os, Deus meu, como um turbilhão de pó, Como palha impelida do vento.

14 Como o fogo que queima um bosque, E como a chama que abrasa os montes;

15 Assim persegue-os com a tua procela, E amedronta-os com o teu furacão.

16 Cobre-lhes o rosto de confusão, De sorte que busquem o teu nome, ó Jeová.

17 Sejam envergonhados e conturbados para sempre, Sejam confundidos e pereçam,

18 Para que saibam que só tu, cujo nome é Jeová, És o Altíssimo sobre toda a terra.