1 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,

2 sako Viešpačiui: "Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!"

3 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.

4 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!

5 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,

6 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.

7 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.

8 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,

9 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.

10 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

11 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

12 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

13 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

14 "Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.

15 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

16 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą".

1 Aquele que habita no esconderijo do Altíssimo, À sombra do Todo-poderoso descansará.

2 De Jeová direi: Ele é o meu refúgio e a minha fortaleza, Deus meu, em quem confio.

3 Pois ele me livrará do laço do passarinheiro, E da peste perniciosa.

4 Cobrir-te-á de suas penas, E sob as suas asas encontrarás refúgio: Pavês e escudo é a sua verdade.

5 Não te assustarás do terror noturno, Nem da seta que voa de dia.

6 Nem da pestilência que anda nas trevas, Nem da destruição que assola ao meio dia.

7 Ainda que caiam mil ao teu lado, E dez mil à tua destra, Ela não se chegará a ti.

8 Somente com os teus olhos contemplarás, E verás a recompensa dos perversos.

9 Pois tu, Jeová, és o meu refúgio! Fizeste o Altíssimo a tua morada.

10 Nenhum mal te sucederá, Nem praga alguma se aproximará da tua tenda.

11 Pois aos seus anjos ordenará ao teu respeito, Que te guardem em todos os teus caminhos.

12 Eles te susterão nas suas mãos, Para não tropeçares em alguma pedra.

13 Pisarás o leão e a cobra, Calcarás aos pés o leãozinho e a serpente.

14 Pois que ele me consagrou o seu afeto, eu o livrarei; Pô-lo-ei em alto retiro, porque ele conhece o meu nome.

15 Clamará a mim, e lhe responderei: Com ele serei na angústia, Livrá-lo-ei e o glorificarei.

16 Saciá-lo-ei com diuturnidade de dias, E mostrar-lhe-ei a minha salvação.