1 Tai yra paskutiniai Dovydo žodžiai. Dovydas, Jesės sūnus, vyras aukštai iškeltas, pateptas Jokūbo Dievo, geriausias giesmininkas Izraelyje, sakė:

2 "Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau.

3 Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: ‘Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo,

4 yra lyg giedro ryto šviesa, saulei tekant, ir po lietaus dygstanti švelni žolė iš žemės’.

5 Tokie yra mano namai su Dievu. Jis su manimi sudarė amžiną sandorą, tvirtą ir nekintamą. Mano išgelbėjimas ir mano troškimai kyla iš Jo.

6 Belialo vaikai yra lyg išmėtyti erškėčiai, niekas jų neima į rankas.

7 O kas juos nori paliesti, turi apsiginkluoti. Jie bus visi sudeginti".

8 Šitie yra Dovydo karžygių vardai. Tachemonitas, žymiausias iš visų, kuris išžudė ietimi aštuonis šimtus vienu metu.

9 Po jo buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahohitas, vienas iš trijų karžygių, kurie buvo su Dovydu, kai jie plūdo filistinus, susirinkusius mūšiui; Izraelio vyrai atsitraukė,

10 o jis mušė filistinus, kol jo ranka pavargo ir prilipo prie kardo. Viešpats tą dieną suteikė didelę pergalę, ir žmonės ėjo paskui jį tik plėšti užmuštųjų.

11 Trečiasis yra Agės sūnus Šama, hararitas. Kartą filistinai susirinko prie lęšių lauko. Žmonės pabėgo nuo filistinų,

12 bet Šama, atsistojęs lauko viduryje, gynė jį ir žudė filistinus. Taip Viešpats suteikė didelę pergalę.

13 Tie trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pjūčiai prasidėjus pas Dovydą į Adulamo olą; filistinų kariai buvo Rafaimų slėnyje.

14 Dovydas tada buvo olos tvirtovėje, o filistinų būrys buvo Betliejuje.

15 Kartą Dovydas tarė: "Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?"

16 Tuomet tie trys karžygiai prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio ir atnešė Dovydui. Tačiau jis jo negėrė, bet išliejo Viešpačiui,

17 sakydamas: "Tebūna tai toli nuo manęs, Viešpatie, kad tai daryčiau ir gerčiau kraują vyrų, kurie statė savo gyvybes pavojun". Jis atsisakė gerti tą vandenį. Tai padarė tie trys karžygiai.

18 Abišajas, Joabo brolis, Cerujos sūnus, buvo žymiausias tarp trijų. Jis pakėlė ietį prieš tris šimtus, nukovė juos ir pagarsėjo tarp trijų.

19 Tarp trijų jis buvo žymiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.

20 Jehojados sūnus Benajas, narsus vyras iš Kabceelio, įvykdė daug žygdarbių. Jis nukovė du žymius Moabo karžygius. Kartą pasnigus nuėjęs užmušė liūtą duobėje.

21 Jis nužudė egiptietį, augalotą vyrą. Egiptietis laikė rankoje ietį, o Benajas, nuėjęs prie jo su lazda, išplėšė ietį iš egiptiečio rankų ir jį nukovė jo paties ietimi.

22 Tuo Jehojados sūnus Benajas pagarsėjo tarp trijų karžygių.

23 Tarp trisdešimties jis buvo žymiausias, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.

24 Prie tų trisdešimties priklausė Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,

25 harodietis Šama, harodietis Elika,

26 peletietis Helecas, tekojiečio Ikešo sūnus Ira,

27 anatotietis Abiezeras, hušietis Mebunajas,

28 ahohitas Calmonas, netofietis Mahrajas,

29 netofietis Helebas, Baanos sūnus, Ribajo sūnus Itajas iš benjaminų Gibėjos,

30 piratonietis Benajas, Hidajas iš Gaašo klonių,

31 arabietis Abi Albonas, bahurimietis Azmavetas,

32 šaalbonietis Eljachba, Jašeno sūnus Jehonatanas,

33 hararitas Šama, hararito Šararo sūnus Ahiamas,

34 Ahasbajo sūnus Elifeletas iš Maako, Ahitofelio sūnus gilojietis Eliamas,

35 karmelietis Hecrajas, arabietis Paarajas,

36 Natano sūnus Igalas iš Cobos, gadas Banis,

37 amonitas Celekas, beerotietis Nacharajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,

38 itras Garebas, itritas Ira,

39 hetitas Ūrija; iš viso trisdešimt septyni.

1 Estas são as últimas palavras de Davi: Oráculo de Davi, filho de Isaí - oráculo do homem que foi exaltado, do ungido do Deus de Jacó, do cantor dos salmos de Israel.

2 O Espírito do Senhor fala por mim, sua palavra está na minha língua.

3 Deus de Israel falou, o rochedo de Israel me disse: O que governa com justiça, o soberano temente a Deus

4 é como a luz da manhã quando se levanta o sol, manhã sem neblina, que faz cintilar de orvalho a relva da terra.

5 Sim, minha dinastia é estável diante de Deus; ele fez comigo aliança eterna, a ser observada com absoluta fidelidade. Minha salvação e inteira felicidade não é ele quem faz germinar?

6 Os homens maus são como espinhos, que todos evitam e ninguém pega com a mão;

7 que se recolhem com um ferro ou com o cabo da lança, e são queimados no fogo.

8 Eis os nomes dos heróis de Davi: Jesboão, filho de Hacamoni, chefe dos três. Foi ele quem brandiu o seu machado contra oitocentos homens, matando-os de uma só vez.

9 Depois desse, Eleazar, filho de Dodo, filho de Aoí, um dos três heróis. Achava-se ele em Efes-Damim, quando os filisteus se reuniram ali para o combate. Tendo os israelitas fugido {cada um para a sua tenda},

10 ele manteve-se firme e bateu os filisteus até que sua mão se cansou e se crispou sobre a espada. O Senhor operou naquele dia uma grande vitória. Os soldados voltaram para onde estava Eleazar, mas somente para recolher os despojos.

11 Depois dele, Sama, filho de Age, o ararita. Reuniram-se os filisteus em Lequi, onde havia um pedaço de terra plantado de lentilhas; fugindo o exército diante dos filisteus,

12 postou-se Sema no meio do campo, defendeu-o e derrotou os filisteus, operando assim o Senhor uma grande vitória.

13 Três dos trinta desceram e foram ter com Davi, no início da colheita, à gruta de Odolão, estando a tropa dos filisteus acampada no vale dos refains.

14 Davi estava então na fortaleza, e havia uma guarnição de filisteus em Belém.

15 Davi teve desejo extravagante e exclamou: "Quem me dará a beber das águas do poço que está à porta de Belém?

16 Então os três valentes penetraram no acampamento dos filisteus e tiraram água do poço que está à porta de Belém. Trouxeram-na a Davi, mas ele não a quis beber, e derramou-a em libação ao Senhor,

17 dizendo: Longe de mim, ó Deus, fazer isso! Vou eu beber o sangue desses homens que para buscá-la arriscaram a sua vida? E não quis beber. Eis o que fizeram os três heróis:

18 Abisai, irmão de Joab, filho de Sarvia, que era também chefe dos trinta, brandiu sua lança contra trezentos homens, e os matou, conquistando assim grande renome entre os Trinta.

19 Ele era o mais considerado dentre os Trinta, mas não chegou a se igualar aos Três.

20 Banaias, filho de Jojada, homem de valor e rico em façanhas, originário de Cabseel, feriu os dois filhos de Ariel de Moab. Foi ele também quem desceu, num dia de neve, e matou um leão na cisterna.

21 Feriu ainda um egípcio de alta estatura, que tinha uma lança na mão. Banaias desceu contra ele com um simples bastão, arrancou-lhe a lança das mãos e o matou com a sua própria arma.

22 Isso fez Banaias, filho de Jojada, obtendo renome entre os heróis.

23 Foi mais considerado que os trinta, mas não igualou aos três. Davi pô-lo à frente de sua guarda.

24 Entre os trinta contavam-se Asael, irmão de Joab; Elcanã, filho de Dodo, de Belém;

25 Sama de Harod; Elica de Harod;

26 Heles de Falti; Hira, filho de Aces de Técua;

27 Abieser de Anatot; Mobonai, o husatita;

28 Selmon, o aoita; Maarai de Netofa;

29 Heled, filho de Baana de Netofa; Etai, filho de Ribai de Gabaa dos benjaminitas;

30 Banaía de Faraton; Hedai do vale de Gaas;

31 Abi-Albon de Araba;

32 Azmavet de Berom; Eliaba de Salabon; Bene-Jassen;

33 Jonatã; Sama, o ararita; Aião, filho de Sarar, o ararita;

34 Elifelet, filho de Aasbai, o macatita; Elião, filho de Aquitofel de Gilo;

35 Hesrai de Carmelo;

36 Farai de Arbi; Igaal, filho de Natã de Soba; Boni de Gad;

37 Selec, o amonita; Naarai de Berot, escudeiro de Joab, filho de Sarvia;

38 Ira de Jeter; Gareb de Jeter;

39 Urias, o hiteu. Trinta e sete ao todo.