1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!
3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?
4 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.
5 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.
6 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.
7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščiųjie tau pasakys.
8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
11 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.
12 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.
13 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.
14 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.
15 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.
16 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.
17 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.
18 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.
19 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.
20 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.
21 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.
22 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.
23 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.
24 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,
25 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti".
1 Jó tomou a palavra nestes termos:
2 Sois mesmo gente muito hábil, e convosco morrerá a sabedoria.
3 Tenho também o espírito como o vosso {não vos sou inferior}: quem, pois, ignoraria o que sabeis?
4 Os amigos escarnecem daquele que invoca Deus para que ele lhe responda, e zombam do justo e do inocente.
5 Vergonha para a infelicidade! É o modo de pensar do infeliz; só há desprezo para aquele cujo pé fraqueja.
6 As tendas dos bandidos gozam de paz; segurança para aqueles que provocam Deus, que não têm outro Deus senão o próprio braço.
7 Pergunta, pois, aos animais e eles te ensinarão; às aves do céu e elas te instruirão.
8 Fala {aos répteis} da terra, e eles te responderão, e aos peixes do mar, e eles te darão lições.
9 Entre todos esses seres quem não sabe que a mão de Deus fez tudo isso,
10 ele que tem em mãos a alma de tudo o que vive, e o sopro de vida de todos os humanos?
11 Não discerne o ouvido as palavras como o paladar discerne o sabor das iguarias?
12 A sabedoria pertence aos cabelos brancos, a longa vida confere a inteligência.
13 Em {Deus} residem sabedoria e poder; ele possui o conselho e a inteligência.
14 O que ele destrói não será reconstruído; se aprisionar um homem, ninguém há que o solte.
15 Quando faz as águas pararem, há seca; se as soltar, submergirão a terra.
16 Nele há força e prudência; ele conhece o que engana e o enganado;
17 faz os árbitros andarem descalços, torna os juízes estúpidos;
18 desata a cinta dos reis e cinge-lhes os rins com uma corda;
19 faz os sacerdotes andarem descalços, e abate os poderosos;
20 tira a palavra aos mais seguros de si mesmos e retira a sabedoria dos velhos;
21 derrama o desprezo sobre os nobres, afrouxa a cinta dos fortes,
22 põe a claro os segredos das trevas, e traz à luz a sombra da morte.
23 Torna grandes as nações, e as destrói; multiplica os povos, depois os suprime.
24 Tira a razão dos chefes da terra e os deixa perdidos num deserto sem pista;
25 andam às apalpadelas nas trevas, sem luz; tropeçam como um embriagado.