1 "Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
2 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
4 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
8 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
10 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
11 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
12 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
13 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
14 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi.
15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse".
1 O sopro de minha vida vai-se consumindo, os meus dias se apagam, só me resta o sepulcro.
2 Estou cercado por zombadores, meu olho vela por causa de seus ultrajes.
3 Sê tu mesmo a minha caução junto de ti, e quem ousará bater em minha mão?
4 Pois fechaste o seu coração à inteligência, por isto não os deixarás triunfar.
5 Há quem convide seus amigos à partilha, quando desfalecem os olhos de seus filhos.
6 Ele me reduziu a ser a fábula dos povos, e me cospem no rosto.
7 Meus olhos estão atingidos pela tristeza, todo o meu corpo não é mais que uma sombra.
8 As pessoas retas estão estupefactas, e o inocente se irrita contra o ímpio;
9 o justo, entretanto, persiste no seu caminho, o homem de mãos puras redobra de coragem.
10 Mas vós todos voltai, vinde, pois não acharei entre vós nenhum sábio?
11 Meus dias se esgotam, meus projetos estão aniquilados, frustraram-se os projetos do meu coração.
12 Fazem da noite, dia, a luz da manhã é para mim como trevas.
13 Deverei esperar? A região dos mortos é a minha morada, preparo meu leito no local tenebroso.
14 Disse ao sepulcro: És meu pai, e aos vermes: Vós sois minha mãe e minha irmã.
15 Onde está, pois, minha esperança? E minha felicidade, quem a entrevê?
16 Descerão elas comigo à região dos mortos, e nos afundaremos juntos na terra?