1 "Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

2 Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.

3 Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.

4 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.

5 Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.

6 Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.

7 Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

8 Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:

9 ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.

10 Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.

11 Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.

12 Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.

13 Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.

14 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.

15 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,

16 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,

17 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.

18 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

19 Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.

20 Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,

21 jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.

22 Jo siela artėja prie kapo, gyvybė­prie mirties.

23 Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,

24 Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.

25 Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.

26 Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.

27 Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.

28 Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.

29 Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,

30 norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.

31 Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.

32 Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.

33 Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties".

1 E agora, Jó, escuta minhas palavras, dá ouvidos a todos os meus discursos.

2 Eis que abro a boca, minha língua, sob o céu da boca, vai falar.

3 Minhas palavras brotam de um coração reto, meus lábios falarão francamente.

4 O Espírito de Deus me criou, e o sopro do Todo-poderoso me deu a vida.

5 Se puderes, responde-me; toma posição, fica firme diante de mim.

6 Em face de Deus sou teu igual: como tu mesmo, fui formado de barro.

7 Assim meu temor não te assustará e o peso de minhas palavras não te acabrunhará.

8 Ora, disseste aos meus ouvidos, e ouvi estas palavras:

9 Sou puro, sem pecado; sou limpo, não há culpa em mim.

10 É ele que inventa pretextos contra mim, considera-me seu inimigo.

11 Pôs meus pés no cepo, espiou todos os meus passos.

12 Responderei que nisto foste injusto, pois Deus é maior do que o homem.

13 Por que o acusas de não dar nenhuma resposta a teus discursos?

14 Pois Deus fala de uma maneira e de outra e não prestas atenção.

15 Por meio dos sonhos, das visões noturnas, quando um sono profundo pesa sobre os humanos, enquanto o homem está adormecido em seu leito,

16 então abre o ouvido do homem e o assusta com suas aparições,

17 a fim de desviá-lo do pecado e de preservá-lo do orgulho,

18 para salvar-lhe a alma do fosso, e sua vida, da seta mortífera.

19 Pela dor também é instruído o homem em seu leito, quando todos os seus membros são agitados,

20 quando recebe o alimento com desgosto, e já não pode suportar as iguarias mais deliciosas;

21 sua carne some aos olhares, seus membros emagrecidos se desvanecem;

22 sua alma aproxima-se da sepultura, e sua vida, daqueles que estão mortos.

23 Se perto dele se encontrar um anjo, um intercessor entre mil, para ensinar-lhe o que deve fazer,

24 ter piedade dele e dizer: Poupai-o de descer à sepultura, recebi o resgate de sua vida;

25 sua carne retomará o vigor da mocidade, retornará aos dias de sua adolescência.

26 Ele reza, e Deus lhe é propício, contempla-lhe a face com alegria. Anuncia {Deus} ao homem sua justiça;

27 canta diante dos homens, dizendo: Pequei, violei o direito, e Deus não me tratou conforme meus erros;

28 poupou minha alma de descer à sepultura, e minha alma bem viva goza a luz.

29 Eis o que Deus faz duas, três vezes para o homem,

30 a fim de tirar-lhe a alma da sepultura, para iluminá-la com a luz dos vivos.

31 Presta atenção, Jó, escuta-me; cala a boca para que eu fale.

32 Se tens alguma coisa para dizer, responde-me; fala, eu gostaria de te dar razão.

33 Se não, escuta-me, cala-te, e eu te ensinarei a sabedoria.