1 Elihuvas tęsė:
2 "Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
3 Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
4 Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
5 Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
6 Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
7 Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8 kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
9 Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
10 Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
11 Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
12 Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
13 Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
14 Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
15 tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
16 Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
17 Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
18 Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19 O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20 Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21 Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22 Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23 Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24 Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25 Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26 Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27 nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28 Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29 Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30 Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31 Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32 Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33 Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34 Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35 ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36 Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37 Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą".
1 Eliú retomou a palavra nestes termos:
2 Sábios, ouvi meu discurso; eruditos, prestai atenção,
3 pois o ouvido discerne o valor das palavras, como o paladar aprecia as iguarias.
4 Procuremos discernir o que é justo, e conhecer entre nós o que é bom.
5 Jó disse: Eu sou inocente; é Deus que recusa fazer-me justiça.
6 A despeito de meu direito, passo por mentiroso, minha ferida é incurável, sem que eu tenha pecado.
7 Onde existe um homem como Jó, para beber a blasfêmia como quem bebe água,
8 para andar de par com os ímpios e caminhar com os perversos?
9 Pois ele disse: O homem não ganha nada em ser agradável a Deus.
10 Ouvi-me, pois, homens sensatos: longe de Deus a injustiça! Longe do Todo-poderoso a iniqüidade!
11 Ele trata o homem conforme seus atos, dá a cada um o que merece.
12 É claro! Deus não é injusto, e o Todo-poderoso não falseia o direito.
13 Quem lhe confiou a administração da terra? Quem lhe entregou o universo?
14 Se lhe retomasse o sopro, se lhe retirasse o alento,
15 toda carne expiraria no mesmo instante, o homem voltaria ao pó.
16 Se tens inteligência, escuta isto, dá ouvidos ao som de minhas palavras:
17 um inimigo do direito poderia governar? Pode o Justo, o Poderoso cometer a iniqüidade?
18 Ele que disse a um rei: Malvado! A príncipes: Celerados!
19 Ele não tem preferência pelos grandes, e não tem mais consideração pelos ricos do que pelos pobres, porque são todos obras de suas mãos.
20 Subitamente, perecem no meio da noite; os povos vacilam e passam, o poderoso desaparece, sem o socorro de mão alguma.
21 Pois Deus olha para o proceder do homem, vê todos os seus passos.
22 Não há obscuridade, nem trevas onde o iníquo possa esconder-se.
23 Não precisa olhar duas vezes para um homem para citá-lo em justiça consigo.
24 Abate os poderosos sem inquérito, e põe outros em lugar deles,
25 pois conhece suas ações; derruba-os à noite, são esmagados.
26 Fere-os como ímpios, num lugar onde são vistos,
27 porque se afastaram dele e não quiseram conhecer os seus caminhos,
28 fazendo chegar até ele o clamor do pobre e tornando-o atento ao grito do infeliz.
29 Se ele dá a paz, quem o censurará? Se oculta sua face, quem poderá contemplá-lo?
30 Assim trata ele o povo e o indivíduo de maneira que o ímpio não venha a reinar, e já não seja uma armadilha para o povo.
31 Tinha dito a Deus: Fui seduzido, não mais pecarei,
32 ensina-me o que ignoro; se fiz o mal, não recomeçarei mais.
33 Julgas, então, que ele deve punir, já que rejeitaste suas ordens? És tu quem deves escolher, não eu; dize, pois, o que sabes.
34 As pessoas sensatas me responderão, como qualquer homem sábio que me tiver ouvido:
35 Jó não falou conforme a razão, falta-lhe bom senso às palavras.
36 Pois bem! Que Jó seja provado até o fim, já que suas respostas são as de um ímpio.
37 Leva ao máximo o seu pecado {bate as mãos no meio de nós}, multiplicando seus discursos contra Deus.