1 Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?

2 Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

3 Jei kai kurie tapo netikintys,­negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?

4 Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: "Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas".

5 Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

6 Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

7 Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

8 Tai gal "darykime bloga, kad išeitų gera",­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

9 Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys­visi yra nuodėmės valdžioje,

10 kaip parašyta: "Nėra teisaus, nėra nė vieno.

11 Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

12 Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

13 Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

14 Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

15 jų kojos eiklios kraujo pralieti,

16 jų keliuose griuvimas ir vargas.

17 Jie nepažino taikos kelio,

18 ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė".

19 Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

20 nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

21 Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­

22 Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

23 nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

24 o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.

25 Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

26 ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

27 Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

28 Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

29 Argi Dievas­tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,

30 nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.

31 O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.

1 Em que, então, se avantaja o judeu? Ou qual é a utilidade da circuncisão?

2 Muita, em todos os aspectos. Principalmente porque lhes foram confiados os oráculos de Deus.

3 Mas então! Se alguns deles não foram fiéis, acaso a sua infidelidade destruirá a fidelidade de Deus?

4 De modo algum. Porque Deus há de ser reconhecido como veraz, e todo homem como mentiroso, segundo está escrito: Assim, serás reconhecido justo nas tuas palavras e vencerás, quando julgares {Sl 50,6}.

5 Portanto, se a nossa injustiça realça a justiça de Deus, que diremos então? Para falar como os homens: não é injusto Deus quando descarrega a sua cólera?

6 Certo que não! De outra maneira, como julgaria Deus o mundo?

7 Mas, se a verdade de Deus brilha ainda mais para a sua glória por minha mentira, por que serei eu ainda julgado pecador?

8 Então, por que não faríamos o mal para que dele venha o bem, expressão que os caluniadores, falsamente, nos atribuem? É justo que estes tais sejam condenados.

9 E então? Avantajamo-nos a eles? De maneira alguma. Pois já demonstramos que judeus e gregos estão todos sob o domínio do pecado, como está escrito:

10 Não há nenhum justo, não há sequer um.

11 Não há um só que tenha inteligência, um só que busque a Deus.

12 Extraviaram-se todos e todos se perverteram. Não há quem faça o bem, não há sequer um {Sl 13,lss}.

13 A sua garganta é um sepulcro aberto; com as suas línguas enganam; veneno de áspide está debaixo dos seus lábios {Sl 5,10; 139,4}.

14 A sua boca está cheia de maldição e amargar {Sl 9,28}.

15 Os seus pés são velozes para derramar sangue.

16 Há destruição e ruína nos seus caminhos,

17 e não conhecem o caminho da paz {Is 59,7s}.

18 Não há temor a Deus diante dos seus olhos {Sl 35,2}.

19 Ora, sabemos que tudo o que diz a lei, di-lo aos que estão sujeitos à lei, para que toda boca fique fechada e que o mundo inteiro seja reconhecido culpado diante de Deus:

20 Porquanto pela observância da lei nenhum homem será justificado diante dele, porque a lei se limita a dar o conhecimento do pecado.

21 Mas, agora, sem o concurso da lei, manifestou-se a justiça de Deus, atestada pela lei e pelos profetas.

22 Esta é a a justiça de Deus pela fé em Jesus Cristo, para todos os fiéis {pois não há distinção;

23 com efeito, todos pecaram e todos estão privados da glória de Deus},

24 e são justificados gratuitamente por sua graça; tal é a obra da redenção, realizada em Jesus Cristo.

25 Deus o destinou para ser, pelo seu sangue, vítima de propiciação mediante a fé. Assim, ele manifesta a sua justiça; porque no tempo de sua paciência, ele havia deixado sem castigo os pecados anteriores.

26 Assim, digo eu, ele manifesta a sua justiça no tempo presente, exercendo a justiça e justificando aquele que tem fé em Jesus.

27 Onde está, portanto, o motivo de se gloriar? Foi eliminado. Por qual lei? Pela das obras? Não, mas pela lei da fé.

28 Porque julgamos que o homem é justificado pela fé, sem as observâncias da lei.

29 Ou Deus só o é dos judeus? Não é também Deus dos pagãos? Sim, ele o é também dos pagãos.

30 Porque não há mais que um só Deus, o qual justificará pela fé os circuncisos e, também pela fé, os incircuncisos.

31 Destruímos então a lei pela fé? De modo algum. Pelo contrário, damos-lhe toda a sua força.