1 "Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!

2 Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

3 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.

4 Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

5 Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.

6 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

7 Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.

8 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.

9 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.

10 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.

11 Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.

12 Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.

13 Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.

14 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.

15 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.

16 Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.

17 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.

18 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.

19 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

20 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.

21 Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.

22 Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.

23 Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.

24 Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.

25 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas,

26 tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

27 Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.

28 Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.

29 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną.

30 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

31 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?

32 Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.

33 Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.

34 Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.

35 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.

36 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.

37 Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.

38 Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.

39 Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.

40 Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

41 Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi­Jis neatsiliepė.

42 Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.

43 Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.

44 Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.

45 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.

46 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.

47 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.

48 Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.

49 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.

50 Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius".

1 Ao mestre de canto. De Davi, servo do Senhor, que dirigiu as palavras deste cântico ao Senhor, no dia em que ficou livre de todos os seus inimigos e das mãos de Saul. Disse: Eu vos amo, Senhor, minha força!

2 O Senhor é o meu rochedo, minha fortaleza e meu libertador. Meu Deus é a minha rocha, onde encontro o meu refúgio, meu escudo, força de minha salvação e minha cidadela.

3 Invoco o Senhor, digno de todo louvor, e fico livre dos meus inimigos.

4 Circundavam-me os vagalhões da morte, torrentes devastadoras me atemorizavam,

5 enlaçavam-se as cadeias da habitação dos mortos, a própria morte me prendia em suas redes.

6 Na minha angústia, invoquei o Senhor, gritei para meu Deus: do seu templo ele ouviu a minha voz, e o meu clamor em sua presença chegou aos seus ouvidos.

7 A terra vacilou e tremeu, os fundamentos das montanhas fremiram, abalaram-se, porque Deus se abrasou em cólera:

8 suas narinas exalavam fumaça; sua boca, fogo devorador, brasas incandescentes.

9 Ele inclinou os céus e desceu, calcando aos pés escuras nuvens.

10 Cavalgou sobre um querubim e voou, planando nas asas do vento.

11 Envolveu-se nas trevas como se fossem véu, fez para si uma tenda das águas tenebrosas, densas nuvens.

12 Do esplendor de sua presença suas nuvens avançaram: saraiva e centelhas de fogo.

13 Dos céus trovejou o Senhor, o Altíssimo fez ressoar a sua voz.

14 Lançou setas e dispersou os inimigos, fulminou relâmpagos e os desbaratou.

15 E apareceu descoberto o leito do mar, ficaram à vista os fundamentos da terra, ante a vossa ameaçadora voz, ó Senhor, ante o furacão de vossa cólera.

16 Do alto estendeu a sua mão e me pegou, e retirou-me das águas profundas,

17 livrou-me de inimigo poderoso, dos meus adversários mais fortes do que eu.

18 Investiram contra mim no dia do meu infortúnio, mas o Senhor foi o meu arrimo;

19 pôs-me a salvo e livrou-me, porque me ama.

20 O Senhor me tratou segundo a minha inocência, retribuiu-me segundo a pureza de minhas mãos,

21 porque guardei os caminhos do Senhor e não pequei separando-me do meu Deus.

22 Tenho diante dos olhos todos os seus preceitos e não me desvio de suas leis.

23 Ando irrepreensivelmente diante dele, guardando-me do meu pecado.

24 O Senhor retribuiu-me segundo a minha justiça, segundo a pureza de minhas mãos diante dos seus olhos.

25 Com quem é bondoso vos mostrais bondoso, com o homem íntegro vos mostrais íntegro;

26 puro com quem é puro; prudente com quem é astuto.

27 Os humildes salvais, os semblantes soberbos humilhais.

28 Senhor, sois vós que fazeis brilhar o meu farol, sois vós que dissipais as minhas trevas.

29 Convosco afrontarei batalhões, com meu Deus escalarei muralhas.

30 Os caminhos de Deus são perfeitos, a palavra do Senhor é pura. Ele é o escudo de todos os que nele se refugiam.

31 Pois quem é Deus senão o Senhor? Quem é o rochedo, senão o nosso Deus?

32 É Deus quem me cinge de coragem e aplana o meu caminho.

33 Torna os meus pés velozes como os das gazelas e me instala nas alturas.

34 Adestra minhas mãos para o combate e meus braços para o tiro de arco.

35 Vós me dais o escudo que me salva. Vossa destra me sustém, e vossa bondade me engrandece.

36 Alargais o caminho a meus passos, para meus pés não resvalarem.

37 Dou caça aos inimigos e os alcanço, e não volto sem que os tenha aniquilado.

38 De tal sorte os despedaço, que não mais poderão levantar-se: eles ficam caídos a meus pés.

39 Vós me cingis de coragem para a luta e ante mim dobrais os meus adversários.

40 Afugentais da minha presença os meus inimigos e reduzis ao silêncio os que me aborrecem.

41 Gritam por socorro, mas não há quem os salve; clamam ao Senhor, mas não responde...

42 Eu os disperso como o pó que o vento leva, e os esmago como o barro das estradas.

43 Vós me livrais das revoltas do povo e me colocais à frente das nações; povos que eu desconhecia se tornaram meus servos.

44 Gente estranha me serve abnegadamente e me obedece à primeira intimação.

45 Gente estranha desfalece e sai tremendo de seus esconderijos.

46 Viva o Senhor e bendito seja o meu rochedo! Exaltado seja Deus, que me salva!

47 Deus, que me proporciona a vingança e avassala nações a meus pés.

48 Sois vós que me libertais dos meus inimigos, me exaltais acima dos meus adversários e me salvais do homem violento.

49 Por isso vos louvarei, ó Senhor, entre as nações e celebrarei o vosso nome.

50 Ele prepara grandes vitórias a seu rei e faz misericórdia a seu ungido, a Davi e a sua descendência para sempre.