1 Viešpatie, į Tave keliu savo sielą.

2 Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas.

3 Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.

4 Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų.

5 Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.

6 Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.

7 Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.

8 Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo.

9 Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius.

10 Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.

11 Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.

12 Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią.

13 Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.

14 Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.

15 Visada mano akys į Viešpatį krypsta­Jis mano kojas išpainios iš pinklių.

16 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.

17 Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.

18 Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes.

19 Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia.

20 Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi.

21 Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!

22 Dieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių!

1 De Davi. Para vós, Senhor, elevo a minha alma.

2 Meu Deus, em vós confio: não seja eu decepcionado! Não escarneçam de mim meus inimigos!

3 Não, nenhum daqueles que esperam em vós será confundido, mas os pérfidos serão cobertos de vergonha.

4 Senhor, mostrai-me os vossos caminhos, e ensinai-me as vossas veredas.

5 Dirigi-me na vossa verdade e ensinai-me, porque sois o Deus de minha salvação e em vós eu espero sempre.

6 Lembrai-vos, Senhor, de vossas misericórdias e de vossas bondades, que são eternas.

7 Não vos lembreis dos pecados de minha juventude e dos meus delitos; em nome de vossa misericórdia, lembrai-vos de mim, por causa de vossa bondade, Senhor.

8 O Senhor é bom e reto, por isso reconduz os extraviados ao caminho reto.

9 Dirige os humildes na justiça, e lhes ensina a sua via.

10 Todos os caminhos do Senhor são graça e fidelidade, para aqueles que guardam sua aliança e seus preceitos.

11 Por amor de vosso nome, Senhor, perdoai meu pecado, por maior que seja.

12 Que advém ao homem que teme o Senhor? Deus lhe ensina o caminho que deve escolher.

13 Viverá na felicidade, e sua posteridade possuirá a terra.

14 O Senhor se torna íntimo dos que o temem, e lhes manifesta a sua aliança.

15 Meus olhos estão sempre fixos no Senhor, porque ele livrará do laço os meus pés.

16 Olhai-me e tende piedade de mim, porque estou só e na miséria.

17 Aliviai as angústias do meu coração, e livrai-me das aflições.

18 Vede minha miséria e meu sofrimento, e perdoai-me todas as faltas.

19 Vede meus inimigos, são muitos, e com ódio implacável me perseguem.

20 Defendei minha alma e livrai-me; não seja confundido eu que em vós me acolhi.

21 Protejam-me a inocência e a integridade, porque espero em vós, Senhor.

22 Ó Deus, livrai Israel de todas as suas angústias.