1 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.

2 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.

3 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?

4 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.

5 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?

6 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.

7 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.

8 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!

9 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.

10 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.

1 Ao mestre de canto. Com instrumentos de corda. Em oitava. Salmo de Davi. Senhor, em vossa cólera não me repreendais, em vosso furor não me castigueis.

2 Tende piedade de mim, Senhor, porque desfaleço; sarai-me, pois sinto abalados os meus ossos.

3 Minha alma está muito perturbada; vós, porém, Senhor, até quando?...

4 Voltai, Senhor, livrai minha alma; salvai-me, pela vossa bondade.

5 Porque no seio da morte não há quem de vós se lembre; quem vos glorificará na habitação dos mortos?

6 Eu me esgoto gemendo; todas as noites banho de pranto minha cama, com lágrimas inundo o meu leito.

7 De amargura meus olhos se turvam, esmorecem por causa dos que me oprimem.

8 Apartai-vos de mim, vós todos que praticais o mal, porque o Senhor atendeu às minhas lágrimas.

9 O Senhor escutou a minha oração, o Senhor acolheu a minha súplica.

10 Que todos os meus inimigos sejam envergonhados e aterrados; recuem imediatamente, cobertos de confusão!