1 Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!

2 Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.

3 Sakykite Dievui: "Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.

4 Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!"

5 Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!

6 Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!

7 Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas­ maištininkai tegul nesididžiuoja!

8 Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.

9 Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.

10 Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.

11 Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.

12 Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.

13 Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,

14 kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.

15 Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.

16 Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.

17 Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.

18 Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.

19 Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.

20 Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

1 Ao mestre de canto. Cântico. Salmo. Aclamai a Deus, toda a terra,

2 Cantai a glória de seu nome, rendei-lhe glorioso louvor.

3 Dizei a Deus: Vossas obras são estupendas! Tal é o vosso poder que os próprios inimigos vos glorificam.

4 Diante de vós se prosterne toda a terra, e cante em vossa honra a glória de vosso nome.

5 Vinde contemplar as obras de Deus: ele fez maravilhas entre os filhos dos homens.

6 Mudou o mar em terra firme; atravessaram o rio a pé enxuto; eis o motivo de nossa alegria.

7 Domina pelo seu poder para sempre, seus olhos observam as nações pagãs; que os rebeldes não levantem a cabeça.

8 Bendizei, ó povos, ao nosso Deus, publicai seus louvores.

9 Foi ele quem conservou a vida de nossa alma, e não permitiu resvalassem nossos pés.

10 Pois vós nos provastes, ó Deus, acrisolastes-nos como se faz com a prata.

11 Deixastes-nos cair no laço, carga pesada pusestes em nossas costas.

12 Submetestes-nos ao jugo dos homens, passamos pelo fogo e pela água; mas, por fim, nos destes alívio.

13 É, pois, com holocaustos que entrarei em vossa casa, pagarei os votos que fiz para convosco,

14 votos proferidos pelos meus lábios, quando me encontrava na tribulação.

15 Oferecerei em holocausto as mais belas ovelhas, com os mais gordos carneiros; imolarei touros e cabritos.

16 Vinde, ouvi vós todos que temeis ao Senhor. Eu vos narrarei quão grandes coisas Deus fez à minha alma.

17 Meus lábios o invocaram, com minha língua o louvei.

18 Se eu intentasse no coração o mal, não me teria ouvido o Senhor.

19 Mas Deus me ouviu; atendeu a voz da minha súplica.

20 Bendito seja Deus que não rejeitou a minha oração, nem retirou de mim a sua misericórdia.