1 Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.

2 Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.

3 Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.

4 Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!

5 Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.

6 Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.

7 Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,

8 žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.

9 Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.

10 Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.

11 Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,

12 karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.

13 Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu­jo plunksnos.

14 Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.

15 Dievo kalnas­kalnas Bašane, aukštas kalnas­kalnas Bašane.

16 Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!

17 Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.

18 Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.

19 Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.

20 Mūsų Dievas­mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.

21 Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.

22 Viešpats tarė: "Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,

23 kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti".

24 Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.

25 Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.

26 Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.

27 Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.

28 Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!

29 Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.

30 Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.

31 Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!

32 Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!

33 Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.

34 Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!

35 Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!

1 Ao mestre de canto. Salmo de Davi. Cântico. Levanta-se Deus; eis que se dispersam seus inimigos, e fogem diante dele os que o odeiam.

2 Eles se dissipam como a fumaça, como a cera que se derrete ao fogo. Assim perecem os maus diante de Deus.

3 Os justos, porém, exultam e se rejubilam em sua presença, e transbordam de alegria.

4 Cantai à glória de Deus, cantai um cântico ao seu nome, abri caminho para o que em seu carro avança pelo deserto. Senhor é o seu nome, exultai em sua presença.

5 É o pai dos órfãos e o protetor das viúvas, esse Deus que habita num templo santo.

6 Aos abandonados Deus preparou uma casa, conduz os cativos à liberdade e ao bem-estar; só os rebeldes ficam num deserto ardente.

7 Ó Deus, quando saíeis à frente de vosso povo, quando avançáveis pelo deserto,

8 a terra tremia, os próprios céus rorejavam diante de vós, o monte Sinai estremecia na presença do Deus de Israel.

9 Sobre vossa herança fizestes cair generosa chuva, e restaurastes suas forças fatigadas.

10 Vosso rebanho fixou habitação numa terra que vossa bondade, ó Deus, lhe havia preparado.

11 Apenas o Senhor profere uma palavra, tornam-se numerosas as mulheres que anunciam a boa nova:

12 Fogem, fogem os reis dos exércitos; os habitantes partilham os despojos.

13 Enquanto entre os rebanhos repousáveis, as asas da pomba refulgiam como prata, e de ouro era o brilho de suas penas.

14 Quando o Todo-poderoso dispersava os reis, caía a neve sobre o Salmon.

15 Os montes de Basã são elevados, alcantilados são os montes de Basã.

16 Montes escarpados, por que invejais a montanha que Deus escolheu para morar, para nela estabelecer uma habitação eterna?

17 São milhares e milhares os carros de Deus: do Sinai vem o Senhor ao seu santuário.

18 Subindo nas alturas levastes os cativos; recebestes homens como tributos, aqueles que recusaram habitar com o Senhor Deus.

19 Bendito seja o Senhor todos os dias; Deus, nossa salvação, leva nossos fardos:

20 nosso Deus é um Deus que salva, da morte nos livra o Senhor Deus.

21 Sim, Deus parte a cabeça de seus inimigos, o crânio hirsuto do que persiste em seus pecados.

22 Dissera o Senhor: Ainda que seja de Basã, eu os farei voltar, eu os trarei presos das profundezas do mar,

23 para que banhes no sangue os teus pés, e a língua de teus cães receba dos inimigos seu quinhão.

24 Contemplam a vossa chegada, ó Deus, a entrada do meu Deus, do meu rei, no santuário;

25 Vêm na frente os cantores, atrás os tocadores de cítara; no meio, as jovens tocando tamborins.

26 Bendizei a Deus nas vossas assembléias, bendizei ao Senhor, filhos de Israel!

27 Eis Benjamim, o mais jovem, que vai na frente; depois os príncipes de Judá, com seus esquadrões; os príncipes de Zabulon, os príncipes de Neftali.

28 Mostrai, ó Deus, o vosso poder, esse poder com que atuastes em nosso favor.

29 Pelo vosso templo em Jerusalém, ofereçam-vos presentes os reis!

30 Reprimi a fera dos canaviais, a manada dos touros com os novilhos das nações pagãs. Que eles se prosternem com barras de prata. Dispersai as nações que se comprazem na guerra.

31 Aproximem-se os grandes do Egito, estenda a Etiópia suas mãos para Deus.

32 Reinos da terra, cantai à glória de Deus, cantai um cântico ao Senhor,

33 que é levado pelos céus, pelos céus eternos; eis que ele fala, sua voz é potente:

34 Reconhecei o poder de Deus! Sua majestade se estende sobre Israel, sua potência aparece nas nuvens.

35 De seu santuário, temível é o Deus de Israel; é ele que dá ao seu povo a força e o poder. Bendito seja Deus!