1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!

3 Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!

4 Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?

5 Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.

6 Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.

7 Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.

8 Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.

9 Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.

10 Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.

11 Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.

12 Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.

13 Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.

14 Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?"