1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.
2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.
3 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.
4 Maloni kalbagyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.
5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.
6 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnastik rūpesčiai.
7 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.
8 Nedorėlio aukapasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.
9 Nedorėlio keliaspasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.
10 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.
11 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.
12 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.
13 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.
14 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.
15 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.
16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.
17 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.
18 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.
19 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo keliasplatus.
20 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.
21 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.
22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.
23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!
24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.
25 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.
26 Nedorėlio mintyspasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.
27 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.
28 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.
29 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.
30 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žiniasveikata kaulams.
31 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.
32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.
33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.