1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

2 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

3 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

4 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:

5 "Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

6 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu".

7 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

8 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

10 Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

11 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

12 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

13 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

14 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

15 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

16 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:

17 "Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė".

18 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.